Atsiskaitymas grynaisiais pinigais: ką reikia žinoti 2026 metais?

Nors atsiskaitymai bankinėmis kortelėmis ir pavedimais tampa vis populiaresni, grynieji pinigai Lietuvoje vis dar plačiai naudojami tiek tarp gyventojų, tiek verslo subjektų. Tačiau daugelis vis dar nežino, kad atsiskaitymams grynaisiais taikomi konkretūs ribojimai, kurių nesilaikymas gali sukelti rimtų teisinių ir mokestinių pasekmių.

Jeigu planuojate atsiskaityti didesne suma grynaisiais pinigais arba vykdote veiklą per įmonę, svarbu žinoti galiojančias taisykles ir jų taikymo principus.

Kokia yra maksimali atsiskaitymo grynaisiais suma?

Šiuo metu Lietuvoje galioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, pagal kurį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali atsiskaityti grynaisiais pinigais tik tuo atveju, jeigu mokėjimų suma pagal sandorį neviršija 5 000 eurų. 

Tai reiškia, kad perkant automobilį, nekilnojamąjį turtą, įrangą ar kitas brangesnes prekes bei paslaugas, viršijus nustatytą ribą, mokėjimas turi būti atliekamas negrynaisiais pinigais – dažniausiai bankiniu pavedimu.

Svarbu suprasti, kad vertinama ne pavienio mokėjimo suma, o visa sandorio vertė. Todėl bandymas išskaidyti vieną didelį sandorį į kelis mažesnius mokėjimus grynaisiais laikomas įstatymo pažeidimu. 

Ar galima dalį sumos mokėti grynaisiais?

Šis klausimas ilgą laiką kėlė nemažai diskusijų. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai sandorio vertė viršija 5 000 eurų, tačiau šalys nori dalį sumos perduoti grynaisiais.

2025 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė svarbų išaiškinimą. Pagal jį, jei sandorio vertė yra didesnė nei 5 000 eurų, iki 5 000 eurų gali būti sumokėta grynaisiais, o likusi dalis – bankiniu pavedimu. Pavyzdžiui, jeigu automobilio kaina siekia 10 000 eurų, 5 000 eurų galima perduoti grynaisiais, o likusius 5 000 eurų būtina pervesti per banką. 

Vis dėlto svarbu turėti aiškius atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus ir užtikrinti, kad mokėjimai būtų tinkamai apskaityti.

Kokios baudos gali būti taikomos?

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimai yra tik formalumas. Tačiau pažeidus įstatymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o tam tikrais atvejais gali kilti papildomų problemų pagrindžiant pajamų ar turto kilmę. 

Verslui pasekmės gali būti dar rimtesnės. Įmonės, kurios pažeidžia nustatytus atsiskaitymo grynaisiais ribojimus, gali būti laikomos neatitinkančiomis patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, o tai gali turėti įtakos dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar vertinant mokestinę riziką. 

Ar taisyklės taikomos užsieniečiams?

Taip. Ribojimai galioja nepriklausomai nuo asmens pilietybės. Užsienio piliečiai, kurie Lietuvoje įsigyja automobilį, nekilnojamąjį turtą ar kitą brangesnį objektą, taip pat privalo laikytis nustatytų atsiskaitymo taisyklių. Net ir tuo atveju, jei pirkėjas neturi Lietuvos banko sąskaitos, bendros taisyklės išlieka aktualios. 

Ar 5 000 eurų riba gali keistis?

2026 metais viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojama apie galimus įstatymo pakeitimus. Vieni politikai siūlo didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 10 000 ar net 15 000 eurų, kiti siūlo ją mažinti iki 3 000 eurų arba dar labiau riboti atsiskaitymus tarp juridinių asmenų. Tačiau šiuo metu galiojanti riba išlieka 5 000 eurų. 

Dėl šios priežasties verslui ir gyventojams rekomenduojama sekti teisės aktų pakeitimus bei planuojant didesnius sandorius iš anksto įvertinti galiojančius reikalavimus.

Ką verta prisiminti?

Atsiskaitymai grynaisiais Lietuvoje nėra draudžiami, tačiau jie yra griežtai reglamentuojami. Šiuo metu pagrindinė taisyklė yra paprasta – mokėjimai grynaisiais pagal sandorį negali viršyti 5 000 eurų. Viršijus šią ribą, būtina naudotis negrynaisiais atsiskaitymo būdais. Taip pat draudžiama dirbtinai skaidyti mokėjimus siekiant apeiti nustatytą limitą. 

Tinkamas atsiskaitymų dokumentavimas ir teisės aktų laikymasis padeda išvengti ginčų, baudų bei mokestinių problemų ateityje.