Griūties pradžia

Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika yra viena iš didžiausių pasaulio ekonomikų, todėl nenuostabu, kad bandant nuspėti ar bus recesija ar ne, visų akys šiuo metu krypsta būtent į JAV.

Rugsėjo 13d. Amerikoje išėjo mėnesinis vartotojų kainų indeksas (CPI), kuris atspindi infliacijos augimą/kritimą. Deja, rugpjūtį infliacija vėl augo 0.1% lyginant su liepą.

Remiantis šia ataskaita, CME grupės duomenys parodė, kad investuotojai kitą savaitę įkainoja aštuoniasdešimt dviejų procentų (82%) tikimybę, kad palūkanų norma bus padidinta 0.75%, o tai reiškia, kad pinigai (pinigų skolinimasis) dar labiau brangs.

Ar infliacija jau pasiekė savo piką?

Dauguma analitikų spėja, kad Amerika jau išgyveno savo infliacijos piką, o Europai dar viskas priešakyje.

Tuo tarpu, kai Amerikos gyventojai šiek tiek pajautė energetinių išteklių kainų kritimą, Europa išgyvena savo sunkmetį – tų pačių išteklių kainų augimą.

Augant ne tik pinigų skolinimosi, bet ir energetikos kainoms, Europa ir visas pasaulis išgyvena laikus, neturinčius precedento.

Kas laukia Lietuvos?

Kadangi Lietuvos gyventojams bei verslams už energetinius išteklius tenka mokėti labai brangiai, infliacijos dydis Lietuvoje nestebina – jis yra vienas didžiausių visoje Europoje.

Verslai yra priversti kelti ne tik savo prekių bei paslaugų kainas, bet ir darbuotojų atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio augimas šalyje 2022m. pirmąjį ketvirtį smuko iki 0,1%, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir tai tik pradžia.

Ar laukia daug bankrotų?

Nenorime būti blogio pranašu, bet sveikas protas sako, jog verslams tikrai nusimato sunkūs laikai.

Aukštos ir vis dar kylančios energetikos bei kitų svarbių išteklių kainos, auganti palūkanų norma, kuri su kiekvienu pakilimu atima iš žmonių tam tikrą perkamosios galios dalį tikrai nesisieja su verslo pelningumo augimu. Priešingai – visa tai numato pelningumo smukimą ir nemažą bankrotų bangą.

Į šią ,,nuostabią“ verslų bankroto pradžios puokštę įsitraukė ir Lietuvos bankas, kuris pranešė, kad bankai apribojo skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Recesija

Panašu, kad nei Lietuvai, nei bendrai visam pasauliui nepavyks išvengti recesijos. Ir nors pasaulio lyderiai bando įtikinti, kad krizės bus galima išvengti, tačiau tai labiau skamba kaip žmonių raminimas.

Nebelieka klausimo ar bus recesija ar ne, dabar keliame klausimą kiek stipriai ateinanti krizė paveiks skirtingas pasaulio šalis.

Tos šalys, kurioms pavyks susitvarkyti su energetinių išteklių iššūkiais, bus paliestos mažiau (Lenkija, Vengrija ir kt.), tačiau tos, kurios už energetiką mokės kosmines sumas, įskaitant ir Lietuvą, patirs tikrai labai daug ir sunkių išbandymų.

Pabaigai

Lietuvos premjerė I.Šimonytė teigia, kad surėmę pečius atlaikysime žiemą laukiančius energetinius iššūkius, todėl labai viliamės, kad Lietuvoje liks tų pečių, su kuriais bus galima susiremti, nes prisiminus 2008m. krizę, iš Lietuvos emigravo tikrai nemažas kiekis ,,pečių“.