Įmonių bankroto įstatymas

Susidūrus su įmonės bankroto atveju itin svarbu pasidomėti kaip kuo sklandžiau įveikti susidariusius nesklandumus bei likviduoti įmonę. 

Įmonių bankroto įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja visą įmonių bankroto eigą bei teisinius susijusių asmenų (skolintojų bei kreditorių) santykius. Įmonių bankroto įstatymo tikslas - galimybė bankrutuojančioms įmonėms tvarkingai likviduoti turtą, išmokėti skolas bei nutraukti veiklą.

Šis įstatymas yra taikomas Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims, išskyrus politines partijas, religines bendruomenes, profesines sąjungas, bendrijas ir biudžetines įstaigas. 

Bankroto sąvoka ir procesas

Įmonių bankroto įstatyme pats bankrotas kaip sąvoka aiškinamas taip: bankrotas - tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamas įmonės nemokumas kai siekiama šios nemokumo būsenos pabaigos ir iš įmonės turto yra tenkinami kreditorių reikalavimai, bet tuo pačiu užtikrinama kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyra. Bankroto procesas bei įmonės bankroto procedūrų visuma gali būti vykdomi tiek teismo, tiek ne teismo keliu.   

Kada pradedamas įmonių bankroto procesas? Tuomet kai įmonė negali išmokėti savo įsiskolinimų arba dėl finansinių sunkumų nėra pajėgi vykdyti savo veiklos. Įmonių bankroto įstatyme numatyta kas gali pateikti prašymą inicijuoti bankroto proceso pradžią:

• kreditoriai, kurie turi teisę iš įmonių reikalauti vykdyti savo įsipareigojimus;
• akcininkai;
• įmonės vadovas arba kitas asmuo, kuris pagal savo kompetenciją turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Į bankroto procedūrų sąrašą galima įtraukti tokius procesus:

• turto likvidavimą;
• skolų bei kreditorių teisių apibūdinimą;
• proceso dalyvių teisių bei pareigų reguliavimą;
• bankroto administratoriaus bei kredito komiteto skyrimą.

Bankroto procesas teismo tvarka prasideda tuomet kai įmonė pateikia prašymą teismui dėl bankroto paskelbimo. Teismas nustato ar įmonės finansinė padėtis pagrindžia bankroto paskelbimo prašymą, jei taip - teismas skelbia bankrotą ir po jo paskelbimo teismas kontroliuoja bankroto procesą bei užtikrina, kad būtų laikomasi proceso reikalavimų. 

Bankroto procesas ne teismo tvarka

Vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka yra gana plačiai paplitęs. Įmonių bankroto įstatymo 12 str. įvardija tokio proceso eigą bei pasirengimą jam. Šis būdas itin efektyvus spręsti bankroto atvejus kai yra daug kreditorių ar skolininkų. Taip pat jis gali būti naudingas skolininkams, nes teisminiai procesai dažnai būna ilgi bei brangūs, o bankroto administratoriai gali užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį turto paskirstymą kreditoriams. 

Bankroto administratorius yra paskirtas teismo ir atlieka įmonės bankroto procedūras. Taip pat bankroto administratorius renka ir sistemina informaciją apie įmonę, sudaro kreditorių reikalavimų sąrašus, nustato turto dydį bei išmoka įsiskolinimus kreditoriams iš gautų pajamų už parduotą bankrutuojančios įmonės turtą, užtikrina, jog kreditoriai būtų informuoti apie savo teises bei bankroto proceso eigą. 

Pagrindinis skirtumas tarp bankroto proceso įgyvendinimo teismo ir ne teismo keliu yra tas, jog bankrotas teismo tvarka yra tvirtinamas teismo sprendimu, tuo tarpu bankroto procesas ne teismo tvarka- vykdomas bankroto administratoriaus. 

Taigi, bankroto procedūra, vykdoma ne teismo tvarka, vadovaujama bankroto administratoriaus, kuris yra paskirtas teismo. Dažniausiai ši proceso praktika yra taikoma kai skolų suma nėra itin didelė ir procese dalyvauja mažai kreditorių. 

Įmonės turtas bankroto atveju

Įmonės arba neribotos civilinės atsakomybės įmonių savininkų turtas bankroto proceso metu parduodamas. Gali būti parduodamas:

• nekilnojamas bei įkeistas turtas;
• gyvūnai, greitai gendanti produkcija arba galinti greitai prarasti prekinę vertę produkcija. Administratorius nustato tokių prekių kainą remdamasis analogiškų prekių rinkoje kainomis.

Bankroto atveju įmonės turtas parduodamas arba paskirstomas kreditoriams, taip išmokamos įmonės skolos. Bankroto administratorius privalo apskaičiuoti įmonės skolos likutį, paskirstyti turtą bei priimti tinkamus sprendimus dėl kreditorių reikalavimų įvykdymo tvarkos.  Bankrutuojant įmonei kreditoriai turi teisinį garantą, jog skolos bus atgautos. Tačiau tai nereiškia, jog kreditoriai negali patirti nuostolių. 

Turtas pardavinėjamas per viešus aukcionus arba tiesiogiai. Pardavus bankrutuojančios įmonės turtą pirmiausiai apmokamos su bankroto procedūromis susijusios išlaidos. Apmokėjus šias išlaidas iš likusių finansų išmokamos kreditorių reikalaujamos sumos. Jei turto visoms skoloms apmokėti per mažai- kreditoriai gauna tik dalinius mokėjimus. 

Taigi, apibendrinus galima teigti, jog bankroto atveju visas įmonės turtas tvarkomas taip, jog būtų užtikrintas teisingas bei proporcingas atsiskaitymas su kreditoriais, o visas įmonės turtas būtų išnaudotas geriausiai kaip įmanoma siekiant padengti įsiskolinimus. 

Bankrutavusios įmonės panaikinimas

Bankroto administratorius likviduoja likusį įmonės turtą ir paskirsto už turtą gautas lėšas kreditoriams. Kuomet baigiamos bankroto proceso bei likvidavimo procedūros- įmonė panaikinama. 

Dažniausiai po bankroto likvidavimo procedūrų įmonė nebeturi likusio turto. Jei nėra iškeliamas daugiau nei vienas bankroto procesas ar neatsiranda teisinių ginčų įmonės likvidavimo procesas yra oficialiai baigiamas po bankroto bei likvidavimo procedūrų užbaigimo. Įmonė panaikinama ir praranda savo teisinę galią. Taip pat tai reiškia, jog visos buvusios įmonės akcijos bei skolos yra panaikinamos. Įmonė įgauna bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo likviduoti įmonę nutarties įsiteisėjimo dienos.  

Įmonių bankroto įstatymo 31 str. nurodo administratoriaus teises bei pareigas likviduojant bankrutavusią įmonę. Administratorius:

• disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu bei lėšomis ir garantuoja jų apsaugą;
• organizuoja turto pardavimą, parduoda arba perduoda turtą kreditoriams;
• tenkina kreditorių reikalavimus;
• tvarko bei sunaikina gyventojams ir aplinkai pavojingas atliekas;
• grąžina įmonės savininkui arba įmonės valdymo organui turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais;
• saugotinus bankrutuojančios įmonės dokumentus perduoda į archyvą;
• teismui pateikia likvidavimo balansą bei likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus;
• Vyriausybės įgaliotai institucijai perduoda duomenis apie likviduotą įmonę.

Svarbu dar kartą pabrėžti, jog Įmonių bankroto įstatyme aiškiai nurodoma, kad bankrutavusi įmonė gali būti išregistruota tik po visų skolų sumokėjimo bei turto paskirstymo kreditoriams. Bankrutavusios įmonės išregistravimas yra svarbus siekiant garantuoti, jog visos bankroto procedūros atliktos teisėtai. Kuomet bankrutavusi įmonė išregistruojama- įmonės pavadinimas bei registruoti dokumentai yra panaikinami, o įmonė laikoma teisiškai išnykusia. 

Pabaigai

Įmonių bankroto įstatymas- būtinas siekiant užtikrinti teisėtą ir sąžiningą bankroto procesą. Jis apima bankroto paskelbimo, turto likvidavimo bei paskirstymo tarp kreditorių, įmonių išregistravimo procedūrų tvarką bei reikalavimus.

Taip pat šis įstatymas svarbus, siekiant apsaugoti tiek skolininkus, tiek kreditorius. Įmonių bankroto įstatymas padeda garantuoti skaidrias ir sąžiningai vykdomas bankroto procedūras, užtikrinti proporcingą bankroto procedūrų bei sprendimų vykdymą.