Prekių sunaudojimas bei pardavimas buhalterinėje apskaitoje gali būti registruojami nuolat arba periodiškai.
Nuolat apskaitant atsargas visos turimos atsargos/ prekės apskaitomos kiekiais, t.y. vienatais, o ne suminiu būdu. Kiekinė apskaita suteikia galimybę bet kuriuo metu patikrinti kiek bei kokių prekių ir už kokią kainą buvo parduota.
Pardavus prekę apskaitoje nurašomas parduoto daikto vienetas, tuo tarpu taikant suminę apskaitą nurašomos tiesiog anksčiausiai įsigytos prekės, kurios yra tos pačios rūšies kaip parduotoji prekė. Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama registruojant kiekvieną pardavimo operaciją, o ne ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kaip būtų taikant suminę apskaitą.
Kiekiniu būdu dažniausiai apskaitoma prekyba stambia ir brangia produkcija, vienetinių prekių apskaitoje. Taip pat kiekinę apskaitą gali taikyti smulkios įmonės, kurių apyvarta bei prekių asortimentas nėra dideli.
Galima išskirti šiuos kiekinės apskaitos privalumus:
• apskaitos sistemoje nuolat matomi tikslūs prekių likučiai bei tiksli jų savikaina;
• apskaitos sistemoje automatiškai sudaromos pelno/ nuostolio mėnesinės ataskaitos naudojant kiekinę apskaitą bus visada tikslios.
Pagrindiniai kiekinės apskaitos minusai:
• buhalterinės apskaitos kaina tampa didesnė;
• apskaitos sistemoje tenka suvedinėti kiekvieną prekę atskirai. Būtina tiksliai nurodyti net smulkiausios prekės modelį, pavadinimą, kiekius, įsigijimo kainą;
• jei bus prekių trūkumas arba tam tikros prekės buvo atiduotos, paaukotos, padovanotos ir pan.- privalomai teks pildyti prekių nurašymo aktus;
• nebus galima parduoti prekių kol jos dar neįvestos į apskaitos sistemą.
Taikant kiekinį apskaitos principą, sistemoje nuolat matomi tikslūs prekių likučiai, o tai itin patogu. Kitas svarbus aspektas- kaina. Kiekinės apskaitos vedimas dėl savo smulkmeniškumo tampa gerokai brangesnis procesas nei suminės apskaitos vedimas, tačiau net ir tai kartais neįtakoja sprendimo rinktis kiekinę apskaitą prekių kiekiams apskaityti.