Naujas finansinės apskaitos įstatymas

Finansinės apskaitos įstatymas

LR apskaitą reglamentuoja finansinės apskaitos įstatymas, kuris įsigalioja 2022m. gegužės 1 d. pakeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, priimtą dar 1993 m. ir iki šiol keistą tik fragmentiškai. Įstatymo nuostatos atnaujintos iš esmės. Šiuos pokyčius galima vadinti apskaitos reforma.

Įstatymo tikslas – reglamentuoti finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. LR finansinės apskaitos įstatymas nustato ūkinių operacijų registravimo ir pagrindimo reikalavimus, finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą.

Įstatymas taikomas šiems subjektams:

1. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, išskyrus šeimynas;

2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims;

3. Išteklių ir mokesčių fondams;

4. Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems fondų fondams arba finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas (toliau – fondų fondas);

5. Pensijų fondams;

6. Investiciniams fondams;

7. Gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą (toliau – ekonominė veikla);

8. Užsienio juridinių asmenų ar kitokių užsienio valstybės organizacijų, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstamų teisės subjektu, filialams ir atstovybėms Lietuvos Respublikoje.

9. Lietuvos banko finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys Lietuvos banko veiklą, nenustato kitaip.

 

Pasikeitusios sąvokos

Naujos redakcijos įstatyme nebėra sąvokų „buhalteris“, „vyriausiasis buhalteris“. Vietoje „buhalterio“ sąvokos nuo šiol naudojama „apskaitą tvarkantis asmuo“ - leidžiama suprasti, kad apskaitą tvarkantiems asmenims subjekte gali būti pavedamos labai skirtingos ir įvairios funkcijos, atitinkamai skirtis ir pareigybės pavadinimas.

LR finansinės apskaitos įstatyme atsiranda naujos sąvokos: didžioji knyga, didžiosios knygos sąskaita, finansinė apskaita, veiklos valdymo informacinė sistema ir kt., o dalis jų pašalinamos, pvz. nebelieka sąskaitų plano, apskaitos politikos, buhalterio (naujajame įstatyme įvardijamas kaip apskaitą tvarkantis asmuo).

Taip pat naujame finansinės apskaitos įstatyme nebenumatomas ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kurio metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turėjo būti ne mažesnė kaip 2 900 eurų.

 

Ko siekiama naujuoju finansinės apskaitos įstatymu?

Naujuoju įstatymu siekiama gerinti verslo sąlygas, skaitmeninti apskaitą, gerinti finansinių ataskaitų kokybę, aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę bei praplėsti jo taikymą įtraukiant gyventojus, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą.

Taip pagal PVM įstatymą gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą, susijusią su nekilnojamuoju turtu ar finansinių priemonių sandoriais, privalantiems įsiregistruoti PVM mokėtojais, bus privaloma sandorius įforminti apskaitos dokumentais.

 

Svarbiausi pokyčiai:

 

Skaitmeninimas

Siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą nustatyti privalomi apskaitos registrai, įrašo apskaitos registre apimtis, elektroninių apskaitos dokumentų naudojimas.

Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.

Skatinant sudaryti elektroninius apskaitos dokumentus, pateikiama nuoroda į tekstinę informaciją, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos.

Nurodoma, kad elektroniniai apskaitos dokumentai jų gavėjams teikiami elektroninį apskaitos dokumentą parengusio subjekto pasirinktomis priemonėmis, kai yra išankstinis apskaitos dokumento gavėjo sutikimas. Siūlomos priemonės prisidėtų prie šešėlio ir korupcijos mažinimo.

 

Ataskaitų kokybė

Siekiant gerinti finansinių ataskaitų kokybę numatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatytų Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką ir stebėti kokybę būtų pradėta nuo įstatymo įsigaliojimo.

 

Atsakomybė

Siūloma aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę, susijusią su apskaitos organizavimu bei finansinių ataskaitų rengimu.

Naujoje įstatymo redakcijoje naikinamas ribojimas juridinio asmens vadovui tvarkyti apskaitą. Atnaujintame įstatyme pakankamai aiškiai apibrėžtos apskaitos organizavimo bei tvarkymo užduotys.

Tuo tarpu, galiojusiame teisės akte nebuvo detaliai nurodyta, kurios funkcijos priskirtos prie apskaitos organizavimo, o kurios − prie apskaitos tvarkymo. Atnaujintame įstatyme pateikiamos juridinio asmens vadovo, kuris organizuoja subjekto apskaitą, funkcijos bei pareigos, tarp jų paminėta ir tai, jog vadovas turi užtikrinti galimybę apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i.MAS) – teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje.  

Apskaitą tvarkantys asmenys pagal naują įstatymą savo ruožtu turi nusistatyti apskaitos paslaugų teikimo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis. Tačiau tai gali sukelti papildomą administracinę naštą mažoms apskaitos įmonėms, nes, nepaisant įmonės dydžio, ji turės sudaryti sau rašytinę tvarką.

 

Inventorizacija

Panaikinamas reikalavimas atlikti privalomą inventorizaciją. Nustatyta, kad subjekto vadovas turi užtikrinti inventorizacijos atlikimą nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas, kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo. Kitus inventorizavimo atvejus subjektas pasirenka savo nuožiūra.

Vidaus kontrolė

LR finansinės apskaitos įstatyme įvardinti du registrai, kuriuos subjektas privalės sudaryti:

didžioji knyga – suvestinis finansinės apskaitos registras;

grynųjų pinigų apskaitos registras – jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas.

Naujoje įstatymo redakcijoje nebėra privaloma apskaitos politika, bet atsiranda vidaus kontrolės sąvoka. Įmonės vadovas parengtoje vidinėje tvarkoje turės nustatyti taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo bei pasirašymo terminų, dėl prieigų prie apskaitos sistemų bei registrų apsaugos priemonių taikymo (pavyzdžiui, slaptažodžiai, jų keitimas, prijungimai prie duomenų bazių ir pan.), taip pat inventorizacijos tvarkos bei dokumentų bei duomenų saugojimo tvarkos.

Nebelieka reikalavimo privačiajame sektoriuje laikytis privalomos inventorizacijos: turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai inicijuojamas nemokumo procesas arba priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo.

Taigi pareiga atlikti inventorizaciją lieka, tačiau atsirado galimybė ją atlikti pagal įmonės vadovo patvirtintą tvarką. Apskritai, naujosios redakcijos įstatymas, be abejonės, turės įtakos tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų finansinei apskaitai bei metinių finansinių ataskaitų sudarymui, nes greta buhalterinės apskaitos įstatymo yra priimti ir lydimieji įstatymų pakeitimai.

 

Vidaus kontrolės elementai

Detalizuojama vidaus kontrolės apimtis, t. y. „visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:

1. Laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus;

2. Laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;

3. Apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;

4. Faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;

5. Saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.“ (2 str. 21 p.).

Dalis minėtos vidaus kontrolės elementų buvo apibrėžti LR buhalterinės apskaitos įstatyme, tačiau naujajame įstatyme jie nedetalizuojami ir paliekami nustatyti kiekvienam subjektui savo nuožiūra. Numatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga parengs rekomendacijas subjektams dėl vidaus kontrolės organizavimo.

Ūkinės operacijos

Svarbu ir tai, kad greta buhalterinės apskaitos įstatymo yra priimti ir lydimieji įstatymų pakeitimai - kartu buvo priimtas ir daugiau nei dešimties susijusių įstatymų pakeitimo paketas, susidedantis ne tik iš įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, administracinių nusižengimų kodekso, baudžiamojo kodekso ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie neabejotinai palies kasdienines ūkines operacijas nuo pirminių dokumentų išrašymo iki apskaitos registrų.

Griežčiau reglamentuojamas ūkinių operacijų registravimo terminas, nustatant, kad operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną.

Įvardintas apskaitos dokumentų pateikimo klientui terminas, t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. Tokia nuostata buvo tik teikiant ilgalaikes paslaugas.

 

Apibendrinimas

Apibendrinant galima teigti, jog įsigaliojus LR finansinės apskaitos įstatymui Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesai, subjektams bus suteikta daugiau laisvės organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones.

Panaikinamas reikalavimas laikytis privalomos inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kitų tvarkų bei leidžiant pačiam nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones teigiamai paveiks verslą ir jam suteiks daugiau lankstumo.

Nebus reikalaujama pasirašyti apskaitos dokumentų (su tam tikromis išimtimis) ir apskaitos registrų, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.

Nustatyta, kad subjektas neprivalo saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba, laikantis tam tikrų reikalavimų, - į veiklos valdymo informacines sistemas.

Naikinamas ribojimas apskaitą tvarkyti subjekto vadovui taip pat prie verslo sąlygų gerinimo ir lankstumo didinimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tai jokiu būdu neatleidžia nuo būtinybės apskaitą tvarkyti pagal teisės aktus.