Viešųjų įstaigų įstatymas

LR Viešųjų įstaigų įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo bei likvidavimo procesus. Šis įstatymas Lietuvoje galioja nuo 1996 m. Viešųjų įstaigų įstatyme apibrėžiami visi su viešosiomis įstaigomis susiję aspektai, kuriuos galima glaustai aptarti.

Viešosios įstaigos samprata

LR Viešųjų įstaigų įstatyme pateikiamas viešosios įstaigos apibrėžimas, tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Jos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vystant švietimo, mokymo bei mokslinę, kultūrinę, aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitą visuomenei naudingą veiklą. Savo veikloje viešoji įstaiga vadovaujasi įstatais, civiliniu kodeksu, LR Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais. Viešosios įstaigos buveinė privalo būti Lietuvoje. 

Viešosios įstaigos teisės bei pareigos

Viešoji įstaiga gali turėti ar įgyti tik tas civilines teises bei pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams bei viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. 

Viešajai įstaigai draudžiama:

• savo pelną skirti kitokiems veiklos tikslams nei nustatyta jos įstatuose;

• neatlygintinai viešosios įstaigos turtą perleisti nuosavybėn viešosios įstaigos dalininkui ar glaudžiai su dalininku susijusiam asmeniui (giminaičiui, sutuoktiniui, juridiniams asmenims, kur didžiąją dalį balsų valdo/ turi tas viešosios įstaigos dalininkas);

• skolintis pinigus iš savo dalininkų ir su jais susijusių asmenų, mokant jiems palūkanas.

Viešoji įstaiga turi teisę:

• vykdyti įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri būtų susijusi su viešosios įstaigos veiklos tikslais;

• steigti filialus bei atstovybes Lietuvoje ir užsienyje. Jų atstovybių skaičius nėra ribojamas. 

Viešosios įstaigos steigimas

Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje galima rasti plačiau užrašytas gaires apie viešosios įstaigos steigimą:

• jos steigėjais gali būti tiek valstybė, tiek savivaldybės bei kiti iš viešosios įstaigos naudos nesiekiantys asmenys;

• steigėjų skaičius neribojamas;

• viešųjų įstaigų įstatymo numatyta tvarka steigėjų sudarytas steigimo sandoris tampa viešosios įstaigos steigimo teisiniu pagrindu;

• viešosios įstaigos steigimo sutartis turi būti pasirašyta visų steigėjų arba jų įgaliotų atstovų;

• prieš registruojant viešąją įstaigą šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris skiria įstaigos vadovą.

Viešosios įstaigos registravimas

Viešoji įstaiga privalo būti registruojama juridinių asmenų registre. Norint tai padaryt i- turi būti pateikiama steigimo sutartis, įstatai bei kiti viešajai įstaigai registruoti privalomi įstatymų numatyti dokumentai. 

Metinių finansinių ataskaitų teikimas

Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnis nurodo, jog metinės finansinės ataskaitos privalo būti pasirašytos įstaigos vadovo. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei veiklos ataskaita ir metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Dokumentai mažiausiai už 3 paskutinius finansinius metus turi būti skelbiami viešosios įstaigos internetinėje svetainėje, taip pat turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. 

Viešosios įstaigos nuosavas kapitalas ir pelnas

Viešosios įstaigos įstatymo 13 ir 14 straipsniai detalizuoja kaip viešajai įstaigai būtina elgtis su nuosavu kapitalu bei gautu pelnu. 

Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: dalininkų kapitalas, pelnas arba nuostoliai, turto vertės pokyčių rezervas, pelno rezervai. Viešoji įstaiga gautą paramą ar kitas negrąžintinai gautas lėšas privalo naudoti tik paramos davėjo nurodytais tikslais. Viešoji įstaiga negali priimti paramos, jei paramos davėjas nori, jog šios lėšos būtų naudojamos kitokiems nei numatyta įstaigos įstatuose tikslams.  

Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose numatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams ir negali būti paskirstomas viešosios įstaigos dalininkams, organų nariams bei darbuotojų premijoms išmokėti. 

Viešosios įstaigos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

Apie viešosios įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą bei likvidavimą kalba Viešųjų įstaigų įstatymo 15-17 straipsniai. 

Juose plačiau aptariama: 

• viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos remiantis Civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais (15 straipsnis);

• viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, labdaros ir paramos fondą (išskyrus tuomet, kai viešosios įstaigos dalininkai arba savininkai yra valstybė arba savivaldybė) (16 straipsnis);

• viešoji įstaiga gali būti likviduota remiantis Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Nusprendus likviduoti viešąją įstaigą, privalo būti paskirtas likvidatorius (17 straipsnis). Likvidatorius, savo ruožtu, turi viešosios įstaigos vadovo teises bei pareigas ir jam keliami tokie patys reikalavimai (18 straipsnis). 

Visi paminėti punktai, ir dar daugiau, aiškiai ir nuosekliai išdėstyti Viešųjų įstaigų įstatyme. Prieš steigiant viešąją įstaigą būtina išanalizuoti ir įsigilinti į šį įstatymą, tuomet nekils klausimų kaip teisingai valdyti viešąją įstaigą, siekiančią suteikti kuo didesnę pagalbą visuomenei. Juk toks ir yra viešosios įstaigos tikslas!