Viešųjų įstaigų įstatymas

LR Viešųjų įstaigų įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo bei likvidavimo procesus. Šis įstatymas Lietuvoje galioja nuo 1996 m. Viešųjų įstaigų įstatyme apibrėžiami visi su viešosiomis įstaigomis susiję aspektai, kuriuos galima glaustai aptarti.

Viešosios įstaigos samprata

LR Viešųjų įstaigų įstatyme pateikiamas viešosios įstaigos apibrėžimas, tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Jos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vystant švietimo, mokymo bei mokslinę, kultūrinę, aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitą visuomenei naudingą veiklą. Savo veikloje viešoji įstaiga vadovaujasi įstatais, civiliniu kodeksu, LR Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais. Viešosios įstaigos buveinė privalo būti Lietuvoje. 

Viešosios įstaigos teisės bei pareigos

Viešoji įstaiga gali turėti ar įgyti tik tas civilines teises bei pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams bei viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. 

Viešajai įstaigai draudžiama:

• savo pelną skirti kitokiems veiklos tikslams nei nustatyta jos įstatuose;

• neatlygintinai viešosios įstaigos turtą perleisti nuosavybėn viešosios įstaigos dalininkui ar glaudžiai su dalininku susijusiam asmeniui (giminaičiui, sutuoktiniui, juridiniams asmenims, kur didžiąją dalį balsų valdo/ turi tas viešosios įstaigos dalininkas);

• skolintis pinigus iš savo dalininkų ir su jais susijusių asmenų, mokant jiems palūkanas.

Viešoji įstaiga turi teisę:

• vykdyti įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri būtų susijusi su viešosios įstaigos veiklos tikslais;

• steigti filialus bei atstovybes Lietuvoje ir užsienyje. Jų atstovybių skaičius nėra ribojamas. 

Viešosios įstaigos steigimas

Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnyje galima rasti plačiau užrašytas gaires apie Viešosios Įstaigos (VšĮ) steigimą:

• jos steigėjais gali būti tiek valstybė, tiek savivaldybės bei kiti iš viešosios įstaigos naudos nesiekiantys asmenys;

• steigėjų skaičius neribojamas;

• viešųjų įstaigų įstatymo numatyta tvarka steigėjų sudarytas steigimo sandoris tampa viešosios įstaigos steigimo teisiniu pagrindu;

• viešosios įstaigos steigimo sutartis turi būti pasirašyta visų steigėjų arba jų įgaliotų atstovų;

• prieš registruojant viešąją įstaigą šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris skiria įstaigos vadovą.

Viešosios įstaigos registravimas

Viešoji įstaiga privalo būti registruojama juridinių asmenų registre. Norint tai padaryt i- turi būti pateikiama steigimo sutartis, įstatai bei kiti viešajai įstaigai registruoti privalomi įstatymų numatyti dokumentai. 

Metinių finansinių ataskaitų teikimas

Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnis nurodo, jog metinės finansinės ataskaitos privalo būti pasirašytos įstaigos vadovo. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei veiklos ataskaita ir metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Dokumentai mažiausiai už 3 paskutinius finansinius metus turi būti skelbiami viešosios įstaigos internetinėje svetainėje, taip pat turi būti sudarytos sąlygos su šiais dokumentais susipažinti viešosios įstaigos buveinėje. 

Viešosios įstaigos nuosavas kapitalas ir pelnas

Viešosios įstaigos įstatymo 13 ir 14 straipsniai detalizuoja kaip viešajai įstaigai būtina elgtis su nuosavu kapitalu bei gautu pelnu. 

Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: dalininkų kapitalas, pelnas arba nuostoliai, turto vertės pokyčių rezervas, pelno rezervai. Viešoji įstaiga gautą paramą ar kitas negrąžintinai gautas lėšas privalo naudoti tik paramos davėjo nurodytais tikslais. Viešoji įstaiga negali priimti paramos, jei paramos davėjas nori, jog šios lėšos būtų naudojamos kitokiems nei numatyta įstaigos įstatuose tikslams.  

Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose numatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams ir negali būti paskirstomas viešosios įstaigos dalininkams, organų nariams bei darbuotojų premijoms išmokėti. 

Viešosios įstaigos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

Apie viešosios įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą bei likvidavimą kalba Viešųjų įstaigų įstatymo 15-17 straipsniai. 

Juose plačiau aptariama: 

• viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos remiantis Civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais (15 straipsnis);

• viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, labdaros ir paramos fondą (išskyrus tuomet, kai viešosios įstaigos dalininkai arba savininkai yra valstybė arba savivaldybė) (16 straipsnis);

• viešoji įstaiga gali būti likviduota remiantis Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Nusprendus likviduoti viešąją įstaigą, privalo būti paskirtas likvidatorius (17 straipsnis). Likvidatorius, savo ruožtu, turi viešosios įstaigos vadovo teises bei pareigas ir jam keliami tokie patys reikalavimai (18 straipsnis). 

Kaip steigiama viešoji įstaiga?

Norint įsteigti viešąją įstaigą, jei yra daugiau nei vienas steigėjas-  reikia sudaryti steigimo sutartį, jei yra tik vienas viešosios įstaigos steigėjas- sudaromas steigimo aktas. Kartu su steigimo sutartimi ar aktu būtina pasirašyti ir steigimo įstatus. Steigimo įstatuose aprašomi svarbiausi kriterijai, kuriais vadovaujantis viešoji įstaiga vykdys savo veiklą. Kai viešąją įstaigą steigia daugiau nei vienas asmuo tiek įstatus, tiek steigimo sutartį būtina pasirašyti visiems steigėjams. 

Viešųjų įstaigų finansinė atskaitomybė

Įmonių finansinė atskaitomybė yra visų įmonės finansinių duomenų apie jos būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir jų aiškinimo periodinis parengimas tam tikra nustatyta forma. Tokių finansinių ataskaitų sudarinėjimo tikslas yra patenkinti vartotojų poreikį gauti teisingą ir patikimą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus, finansinę būklę bei pinigų srautus. 

Viešosios įstaigos, kurios steigėjai bei didžioji dalis dalininkų yra privatūs asmenys, savo apskaitą tvarko bei sudarinėja ataskaitas pagal Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės sudarymo bei pateikimo taisykles.  

Teikiant metinę ataskaitą viešoji įstaiga turi: 

• elektroniniu būdu užpildyti atitinkamą metinės ataskaitos formą;

• pridėti šiuos dokumentus: patvirtintą metinę ataskaitą PDF arba ADOC formatu, pasirašytas kvalifikuotu el. parašu auditoriaus išvadas PDF arba ADOC formatu (jei auditas buvo atliktas).

Taigi, Viešosios įstaigos teikia metinį finansinių ataskaitų rinkinį bei veiklos ataskaitą (jei pagal įstatymą ji turi būti rengiama), o kai yra atliktas auditas- kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikaima ir auditoriaus išvada. 

Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nurodo, jog viešosios įstaigos yra priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, todėl metinius finansinių ataskaitų rinkinius bei su jais susijusius dokumentus reikia pateikti per Finansų ministerijos Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą- VSAKIS. Visi reikalingi dokumentai keliami į VSAKIS ataskaitinių metų pabaigoje, bet ne vėliau kaip iki gegužės 25 d. 

Finansinių ataskaitų rengimo reikalavimai

LR Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nurodo šiuos pagrindinius reikalavimus ataskaitoms bei ataskaitose teikiamai finansinei informacijai:

• Metinės ataskaitos sudaromos finansinių metų pabaigoje;
• iki ataskaitų sudarymo, apskaitos registruose turi būti įregistruotos visos viešojo sektoriaus subjekto ūkinės operacijos per ataskaitinį laikotarpį;
• visos ataskaitos rengiamos remiantis apskaitos registrų duomenimis:
• finansinės ataskaitos rengiamos atsižvelgiant į ūkinių operacijų įvykdymo laiką;
• biudžeto vykdymo ataskaitos rengiamos atsižvelgiant į piniginių įplaukų bei išlaidų laiką.

ataskaitos sudaromos laikantis principo, jog būtų teisingai parodomas viešojo sektoriaus subjekto turto dydis, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pinigų srautai, pajamos bei sąnaudos ir pan. Visa ataskaitose pateikta informacija privalo būti patikima, nešališka, išsami, suprantama ir atsekama;

Dar reikia paminėti tokius bendrus reikalavimus kaip: ataskaitos rengiamos lietuvių kalba, ataskaitoje teikiamų duomenų valiuta- eurai.

LR Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nurodo kokia yra metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis. Jį sudaro šios ataskaitos:

• finansinės būklės;
• veiklos rezultatų;
• pinigų srautų;
• grynojo turto pokyčių
• finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

Pabaigai

Visi paminėti punktai, ir dar daugiau, aiškiai ir nuosekliai išdėstyti Viešųjų įstaigų įstatyme. Prieš steigiant viešąją įstaigą būtina išanalizuoti ir įsigilinti į šį įstatymą, tuomet nekils klausimų kaip teisingai valdyti viešąją įstaigą, siekiančią suteikti kuo didesnę pagalbą visuomenei. Juk toks ir yra viešosios įstaigos tikslas!