img 2023-02-28

Buhalterinės apskaitos pagrindai

img

Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra girdėjęs sąvoką - buhalterinė apskaita. Deja, dažnas net nežino ką ši sąvoka tiksliai reiškia. Tai daug daugiau nei buhalterija. Buhalterinė apskaita tai pinigais išreikštų ūkinių operacijų bei įvykių registravimo, grupavimo bei apibendrinimo sistema. Ji skirta gauti informacijai, kuri yra reikalinga priimant ekonominius sprendimus.

Buhalterinės apskaitos paskirtis - suinteresuotiems asmenims pranešti įmonės finansinę situaciją.  Buhalterinę apskaitą galime įvardinti kaip vieną iš svarbiausių įmonės veiklos funkcijų. Ją tvarkyti gali tiek įmonėje dirbantis samdomas buhalteris, tiek buhalterines paslaugas teikianti įmonė ar laisvai samdomas buhalteris. Dažnu atveju, pasirinkimas bus patikėta tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, priklauso nuo pačios įmonės dydžio, poreikių, vykdomų finansinių operacijų apimčių. 


Buhalterinės apskaitos rūšys

Apskaitą galime įvardinti kaip matematikos mokslo šaką, kuri naudojama praktikoje. Ją kviečiame į pagalbą, kai siekiame atrasti įmonės pelningumo arba nuostolių priežastis. Lietuvoje apskaitą reglamentuoja LR buhalterinės apskaitos įstatymas. Būtent šis įstatymas numato, jog visos įmonės privalo vykdyti buhalterinę apskaitą, be jos neįsivaizduojamas tvarus verslo bei visos ekonomikos augimas. 

Buhalterinės apskaitos tvarkymą galima suskirstyti į 2 pagrindines sritis - finansinę apskaitą bei vadybos ir kaštų apskaitą:

Finansinės apskaitos sritis  yra skirta suteikti informaciją akcininkams, potencialiems akcininkams, kredito įmonėms, valstybinėms įstaigoms ir pan.

Vadybos bei kaštų apskaita pateikia įmonės vadovams bei vadybai reikalingą informaciją, kuri yra labai svarbi sprendimų priėmimo procesuose. 

Abi buhalterinės apskaitos sritys yra tvarkomos naudojantis tais pačiais įmonės duomenimis, tiesiog skiriasi duomenų tikslai. Finansinė apskaita atliekama ilgesniam laikotarpiui (pvz. metams), o vadybos bei kaštų apskaitos intervalai daug trumpesni, dažniausiai atliekamos mėnesinės arba ketvirčio ataskaitos. Visos buhalterinės ataskaitos yra itin vertingos planuojant metinius įmonės tikslus, siekiant turėti išsamią informaciją apie pinigų srautus ir pan. Visose įmonėse itin svarbu kontroliuoti įeinančius ir išeinančius pinigus. Būtent šį procesą buhalterinė apskaita ir kontroliuoja.


Bendrieji apskaitos principai

Bendraisiais apskaitos principais vadinami tie principai, kurių taikymo dėka šalyje tvarkoma įmonių buhalterinė apskaita. Jie yra buhalterinės apskaitos sistemos pagrindas. Norint gauti teisingą finansinės atskaitomybės informaciją būtina remtis bendraisiais bei visur taikomais apskaitos principais. Tik puikiai išmanant bendruosius apskaitos principus buhalterinė apskaita bus tvarkoma tinkamai, juk nemokėdami tam tikros kalbos mes niekaip nesusišnekėsime su kalbančiais tik ta kalba. 

Bendrieji apskaitos principai yra nustatyti ES ketvirtojoje direktyvoje bei Tarptautiniuose apskaitos standartuose (TAS).

Kodėl apskaitos principai vadinami bendraisiais? Nes visose srityse dirbantys buhalteriai vadovaujasi šiais principais vesdami įmonės buhalterinę apskaitą bei ruošdami finansinę atskaitomybę, jie yra visų pripažinti bei buhalterijos tvarkyme taikomi visose rinkos šalyse.


Pagrindiniai buhalterinės apskaitos principai

Pagrindiniai principai, kuriuos privalo taikyti visi buhalterinės apskaitos tvarkytojai:

• Įmonės principas - į finansinę įmonės atskaitomybę įtraukiamas tik tai įmonei priklausantis turtas, pinigų srautai, nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai, nes kiekviena įmonė traktuojama kaip atskiras apskaitos vienetas. Taip pat šis principas reikalauja, jog į įmonę investuotas turtas būtų atskirtas nuo investuotojų asmeninio turto.

• Sąnaudų bei pajamų kaupimo principas- ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos tik joms atsiradus ir yra pateikiamos to laikotarpio finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo datą. Taigi, pajamos registruojamos tada kai yra uždirbtos, o sąnaudos registruojamos tada kai yra patiriamos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Remiantis šiuo principu- pajamos uždirbtos kai produkcija yra parduota, nesvarbu ar pirkėjas jau sumokėjo už prekes, ar dar ne;

• Veiklos tęstinumo principas- rengiant finansinę atskaitomybę remiasi prielaida, kuri rodo, jog tam tikros įmonės veikla vykdoma neribotą laiką ir nėra numatoma jos veiklos likviduoti. Rengiant finansinę atskaitomybę įvertinama ar įmonė gali tęsti veiklą. Finansinė atskaitomybė rengiama vadovaujantis veiklos tęstinumo principu, išskyrus atvejus kai įmonės savininkai nusprendžia (arba neturi pasirinkimo ir privalo) likviduoti arba sustabdyti įmonės veiklą, ; 

• Atsargumo principas, įpareigoja įmonės veiklos rezultatų vertinimą. Taip pat įpareigoja pasirinkti tuos apskaitos metodus, kurie neleistų nepagrįstai sumažinti arba padidinti įmonės veiklos rezultatų;

• Pastovumo/apskaitos reguliavimo principas- įmonė, pasirinktą apskaitos metodą, taiko nuolat arba ilgą laiką. Apskaitos metodas gali būti keičiamas tada kai taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų bei finansinės būklės, bei reikšmingai pasikeitus įmonės veiklos aplinkybėms po kurių neįmanoma taikyti anksčiau naudoto apskaitos metodo; 

• Periodiškumo principas- finansinė atskaitomybė sudaroma remiantis paskutinės metų dienos duomenimis; 

• Piniginio mato principas- įmonės turtas, įsipareigojimai bei nuosavas kapitalas finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais;

• Palyginimo principas- per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos yra siejamos su siekiant uždirbti pajamas patirtomis sąnaudomis. Finansinės ataskaitos rengiamos taip, jog finansinės informacijos vartotojai turėtų galimybę palyginti bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Finansinėje atskaitomybėje privalo būti pateikta ataskaitinių bei mažiausiai vienų praėjusių finansinių metų informacija;

• Neutralumo principas- įmonės finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija privalo būti nešališka, objektyvi ir negali versti informacijos vartotojų priimti įmonei palankių sprendimų;

• Turinio svarbos principas- registruojant ūkines operacijas dėmesys skiriamas jų turiniui bei ekonominei prasmei, o ne tik formaliems pateikimo reikalavimams. Ūkinės operacijos privalo būti įtrauktos į apskaitą ir pateiktos finansinėse ataskaitose net ir tais atvejais kai jų pateikimas skiriasi nuo teisinės formos.


Ūkinių operacijų ir įvykių registravimas

Visos vykstančios ūkinės operacijos ir įvykiai privalo būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir yra surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus. Jei ūkinės operacijos negali būti pagrįstos apskaitos dokumentais- grindžiama su ūkinėmis operacijomis susijusiais ūkinių operacijų dokumentais. Apskaitos registruose registruojami visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, jų formą turinį bei skaičių nustato kiekviena įmonė atskirai pagal savo poreikius. Ūkinės operacijos gali būti registruojamos pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kitokia tvarka. 

Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiuos privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus:

apskaitos dokumento pavadinimą;

ūkio subjekto, kuris surašė apskaitos dokumentą, pavadinimą ir kodą;

apskaitos dokumento datą;

ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį;

ūkinės operacijos rezultatą pinigine arba kiekine išraiška (vienetais);

asmens, turinčio teisę surašyti bei pasirašyti apskaitos dokumentus, vardą, pavardę,pareigas ir parašą.

Teisės aktuose nurodoma, jog atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatomi privalomi rekvizitai. Apskaitos dokumentai pasirašomi raštu arba patvirtintu elektroniniu parašu. Jei įmonės apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė - dokumentų pasirašymo tvarka nurodoma su užsakovu sudarytoje sutartyje. Už apskaitos dokumentuose pateiktų duomenų tikslumą, ūkinių operacijų teisėtumą bei iki nustatytos datos apskaitos dokumentų surašymą yra atsakingi apskaitos dokumentus surašę bei pasirašę asmenys. 


Pabaigai

Buhalterinė apskaita ir jos pagrindai yra svarbiausia verslo dalis. Buhalterinė apskaita neapsiriboja tik atlyginimų skaičiavimu, mokesčių mokėjimų bei deklaracijų pateikimu. Tai tarsi įmonės veidrodis, parodantis jos finansinę padėtį, pelningumo bei sąnaudų rodiklius. Tvarkingai vedama buhalterinė apskaita suteikia galimybę stebėti įmonės veiklą bei laiku pastebėti prastėjančius finansinius rodiklius bei numatyti galimus veiksmus. 

Peržvelgus įmonės finansines ataskaitas galima pasakyti ar įmonė dirba nuostolingai, koks jos bendras bei grynasis pelningumas, kokie įmonės įsipareigojimų rodikliai. Bet kuriam verslininkui privaloma turėti bent jau bendrą supratimą apie buhalterinę apskaitą ir jos pagrindus, tai sėkmingo įmonės valdymo pagrindas.