Darbo sutartis

Kiekvienoje įmonėje ar organizacijoje fizinio asmens, neturinčio patento darbams atlikti, susitarimas su darbdaviu dėl atliekamų darbų bei asmens pareigų įmonėje įforminamas darbo sutartimi. Darbo sutartis reguliuoja privačius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio bei yra vienas svarbiausių individualiosios darbo teisės institutų. Šioje sutartyje nustatomi, keičiami bei pratęsiami sutartiniai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio. 

Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šiuo susitarimu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbą bei eiti tam tikras pareigas įmonėje, paklusdamas nustatytai įmonės vidaus darbo tvarkai. Darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, vyresnis nei 16 m.  Darbdavys pasirašydamas darbo sutartį su darbuotoju įsipareigoja suteikti sutartyje nurodytą darbą, užtikrinti darbo sąlygas bei mokėti darbuotojui sutartą atlyginimą. Darbo sutartyje nurodomos abiejų šalių sulygtos sutarties sąlygos, kurios apibrėžia šalių teises bei pareigas. 

Darbo sutarčių rūšys

Darbo kodekse įtvirtintos tokios darbo sutarties rūšys:

1. Neterminuota darbo sutartis;

2. Terminuota darbo sutartis;

3. Laikinojo darbo sutartis -  gali būti terminuota ir neterminuota. Darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką užsiimti darbo veikla, o darbdavys - mokėti atlygį;

4. Pameistrystės sutartis - sudaroma priimant dirbti asmenį, siekiantį darbo vietoje įsigyti jo profesijai reikalingą kvalifikaciją;

5. Projektinio darbo sutartis - terminuota darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją tam tikram projekto rezultatui pasiekti, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti iš anksto sutartą atlyginimą;

6. Darbo vietos dalijimosi sutartis - du darbuotojai, susitarę su darbdaviu ir neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimalios darbo laiko normos, dalijasi viena darbo vieta;

7. Darbo keliems darbdaviams sutartis - šioje darbo sutartyje gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tokiai pačiai darbo funkcijai atlikti. Kiekvienas sutartyje nurodytas  darbdavys privalo vykdyti darbdavio pareigas bei atsižvelgti į jiems skirtą darbuotojo laiką įgyvendinant darbdavio teises ;

8. Sezoninio darbo sutartis - sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Iš visų aukščiau išvardintų darbo sutarčių dažniausiai pasitaiko - terminuotos ir neterminuotos sutartys. Esminis skirtumas tarp terminuotų ir neterminuotų sutarčių yra tas, kad terminuotoje sutartyje darbuotojas ir darbdavys iš anksto numato kada darbo sutartis baigs galioti. Darbuotoją, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį daug sudėtingiau atleisti, tad terminuotos darbo sutartys daug naudingesnės darbdaviams. Apie jas plačiau ir pašnekėsime.

Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laiko tarpui arba tam tikro darbo atlikimo laikui, bet negali būti sudaroma ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, kitokios skatinimo bei kvalifikacijos kėlimo galimybės nei dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbdavys privalo užtikrinti, kad dirbantys pagal terminuotą darbo sutartį būtų informuoti apie įmonėje esančias laisvas nuolatinio darbo vietas ir turėtų tokią pačią galimybę jose įsidarbinti kaip ir kiti pretendentai.

Dažniausiai terminuotos darbo sutartys sudaromos kai:

• įdarbinama konkrečiam darbui atlikti (pvz. statybų įmonėje, kol bus baigtas statyti objektas);

• įdarbinama pavaduoti laikinai nedirbantį darbuotoją (pvz. motinystės/ tėvystės atostogose esantį darbuotoją);

• įdarbinama laikinai eiti pareigas, kai nuolatinei darbo vietai organizuojami rinkimai (pvz. dekano pareigos fakultetuose).

Terminuotos darbo sutarties nutraukimas

Terminuota darbo sutartis nesuėjus iš anksto sutartam terminui gali būti anksčiau nutraukiama šalių susitarimu, darbdavio iniciatyva arba darbuotojo prašymu. Darbuotojas, pageidaudamas anksčiau nutraukti sutartį, darbdavį turėtų įspėti ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Darbdavys terminuotą darbo sutartį anksčiau gali nutraukti tik tais atvejais jei nėra galimybės perkelti darbuotojo su jo sutikimu į kitą darbo vietą. Taip pat, nutraukiant terminuotą darbo sutartį anksčiau laiko, darbdavys sumoka už likusį terminuotos darbo sutarties laiką darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Darbo sutarčių nutraukimas

Darbo sutartys gali būti nutraukiamos šiais būdais:

• abiejų šalių sutarimu;

• darbuotojo iniciatyva (be svarbių priežasčių);

• darbuotojo iniciatyva (dėl svarbių priežasčių);

• darbdavio iniciatyva (be darbuotojo kaltės);

• darbdavio iniciatyva (dėl darbuotojo kaltės);

• darbdavio valia.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

Darbo kodekso 54 str. numatyta, jog bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti (pasiūlymas teikiamas raštu) nutraukti darbo sutartį. Pasiūlyme nutraukti darbo sutartį išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, darbo santykių pabaigos data, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka, kompensacijų dydis ir pan. Sutinkant su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį, sutikimas taip pat pateikiamas raštu. Jei sutikimas per 5 d.d. nepateikiamas raštu- pasiūlymas nutraukti darbo sutartį laikomas atmestu. Sudarius raštišką susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo abipusiu sutarimu darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutartį nutraukiant šalių sutarimu Darbo kodeksas nereglamentuoja išeitinės kompensacijos dydžio. Šiuo atveju abi šalys gali laisvai susitarti dėl abiems pusėms priimtino dydžio. Taip pat nutraukiant darbo sutartį šalių sutarimu nėra nustatyto konkretaus įspėjimo termino bei atleidimo datos reguliavimo. Dėl to abi šalys taip pat tariasi laisvai, abiem pusėms priimtinais terminais. 

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva

Tiek terminuota, tiek neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu. Apie darbo sutarties nutraukimą darbdavį privaloma įspėti ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbuotojas turi 3 darbo dienas atšaukti savo prašymui nutraukti darbo sutartį. 

Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių reglamentuoja Darbo kodekso 56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių, darbuotojo iniciatyva, galimas šiais atvejais:

• darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės (prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau nei 45 dienas per 12 mėn.);

• darbuotojas 2 mėn ir ilgiau negauna viso savo darbo užmokesčio;

• darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos, neįgalumo ar sergančio šeimos nario slaugymo;

• darbuotojas pasiekė senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į senatvės pensiją. 

Darbuotojas privalo raštu, ne mažiau kaip prieš 5 d.d. įspėti darbdavį. Pareiškimas nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių turi būti pateiktas kartu su dokumentais, kurie pagrįstų svarių priežasčių darbo sutarčiai nutraukti egzistavimą.

Darbuotojui, įmonėje dirbusiam ilgiau nei metus- išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojui, dirbusiam iki vienerių metų- išmokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. 

Darbdavys, vertindamas darbuotojo pateiktą priežastį nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, gali nesutikti su darbuotoju. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri vertins darbdavio sprendimą. 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

,Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galimas Darbo kodekso 57 str. nustatytais atvejais: 

• darbuotojo atliekamas darbas tampa pertekliniu dėl darbo organizavimo pasikeitimo ir pan.;

• darbuotojas nesutinka keisti darbo laiko, vietovės ar keisti darbo sutarties sąlygų;

• darbuotojas nesutinka tęsti darbo santykių verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

• darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal Darbo kodekso 57 str. 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą.

Šiuo atveju, darbuotojui, įmonėje dirbusiam ilgiau nei metus- išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojui, kuris dirbo iki vienerių metų- išmokama vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. 

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės apibrėžiamas darbo kodekso 58 str. ir galimas šiais atvejais:

• šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, atvykimas į darbą neblaiviam ar apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų, lytinis priekabiavimas, padaryta nusikalstama veikla darbo metu ar darbo vietoje ir pan.);

• per 12 mėn. darbuotojas padaro antrą kartą tokį patį pareigų pažeidimą. 

Dar vienas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 3 d.d. ir jam išmokama ne mažesnė nei 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 

Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu

Darbo sutartis tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva gali būti nutraukiama iki bandomojo laikotarpio pabaigos (Darbo kodeksas, 36 str.). 

Darbdavys, pripažinęs, jog bandomojo laikotarpio rezultatai jo netenkina, gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį dar nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Apie sutarties nutraukimą darbuotojas turi būti įspėtas raštu prieš 3 d.d.. Išeitinė išmoka nemokama.

Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, raštu privalo įspėti darbdavį taip pat prieš 3 d.d.

Darbo sutarties nutraukimas mirus darbuotojui

Darbo kodekso 53 str. 5 punktas numato, jog darbo sutartis laikoma pasibaigusia mirus fiziniam asmeniui. Tokiu atveju darbdavys turi raštu konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą ir šis konstatavimas nurodytą dieną pabaigia darbo sutartį. 

Darbo sutarties pakeitimas

Darbo sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik su darbuotojo sutikimu. Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo pasiūlymą teikia darbdavys. Pasiūlyme nurodoma nuo kada ir kokios darbo sąlygos keičiamos, dėl kokių priežasčių jos yra keičiamos. Darbuotojas per 5 d.d. turi apsispręsti ar jam tinka darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Jei darbuotojas sutinka su pasiūlymu, darbo sutarties pakeitimas įforminamas darbo sutartyje. Darbuotojui įteikiamas pranešimas apie darbo sąlygų pasikeitimą. Jei darbuotojas su pakeistomis darbo sąlygomis nesutinka, o būtinybę keisti darbo sąlygas nulėmė objektyvios priežastys- gali būti nutraukiami darbo santykiai darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 

Neteisėtais darbo sutarties pakeitimais laikoma:

• darbo sutartyje įrašyti pakeitimai, bet po jais nepasirašyta;

• vienašališku darbdavio sprendimu taikomi pakeitimai, kurie neįrašyti darbo sutartyje.

Darbuotojai turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėtų darbo sutarties pakeitimų, prašydami įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutarties sąlygas bei atlyginti žalą. Jei darbuotojas to nepadaro per 3 mėn., laikoma, jog darbuotojui pakeistos sąlygos tinka ir jis sutiko dirbti pagal naujas darbo sąlygas.

Darbo sutarties forma

Darbo sutartis visada sudaroma raštu, dviem egzemplioriais (darbuotojui ir darbdaviui). Sutartis turi būti pasirašyta tiek darbdavio, tiek darbuotojo. Darbdavys atsakingas už darbo sutarties sudarymą bei antrojo egzemplioriaus įteikimą darbuotojui. Kiekvienoje darbo sutartyje privalo būti aiškiai nurodytas darbovietės pavadinimas, pareigos, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos. 

Apibendrinimas

Trumpai - darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šiuo susitarimu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbą bei eiti tam tikras pareigas įmonėje, paklusdamas nustatytai įmonės vidaus darbo tvarkai, o darbdavys suteikti visas sąlygas darbui atlikti bei garantuoti darbo užmokestį. Labai svarbu darbo sutartyse nurodyti visas darbo sąlygas, pareigas ir darbo sutarties pasibaigimo terminus, jei sutartis- terminuota, laikinojo darbo arba sezoninė. Akivaizdu, jog darbo sutartys beveik visada gina darbuotojus bei jų interesus, o pats paprasčiausias darbo sutarties nutraukimo būdas - abiejų šalių bendru sutarimu.