Ilgalaikio turto nusidevėjimas

Kiekviena įmonė savo veikloje naudoja ar turi įsigijusi tam tikro ilgalaikio turto. Pagal Lietuvos respublikos įstatymus ilgalaikis turtas tai yra turtas, kuris įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus bei kuris įsigyjamas viršijant tam tikrą minimalią sumą, kuri reikalinga turtą pripažinti ilgalaikiu.

Skiriamos 3 ilgalaikio turto grupės: nematerialusis ilgalaikis turtas, materialusis ilgalaikis turtas ir finansinis ilgalaikis turtas. 

Ilgalaikio turto naudojimas įmonės veikloje beveik visada išreiškiamas skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba kitaip - amortizaciją. Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamas kelis ar net keliasdešimt metų. Per tuos metus ilgalaikis turtas įmonei padeda uždirbti pajamas, o kartu ir dėvisi. Žinoma, turtas dėvisi pamažu, todėl įmonės apskaitoje ilgalaikio turto savikaina paskirstoma per visą turto tarnavimo laikotarpį. Nudėvimoji ilgalaikio turto vertė skaičiuojama iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant įmonės nusistatytą likvidacinę vertę.

Taigi, įsigijus ilgalaikio turto, itin svarbu tinkamai jį užfiksuoti įmonės apskaitoje bei iš karto nustatyti visus būtinus nusidėvėjimo rodiklius.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai

Kiekviena įmonė renkasi savo nuožiūra savo įgyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, jo likvidacinę vertę ir metinę ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normą. Metinė nusidėvėjimo norma skaičiuojama iš anksto įvertinus bei išanalizavus šiuos aspektus:

• numatomą naudingą ilgalaikio turto tarnavimo laiką;

• numatomą ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, turto savybių kitimą, kurios galėtų įtakoti turto naudingumą per visą jo naudojimo laikotarpį;

• ekonominę ir technologinę pažangą;

• teisinius veiksnius, kurie riboja ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką;

• nusistatytą ilgalaikio turto likvidacinę vertę. 

Nusistatyti ilgalaikio turto metiniai nusidėvėjimo normatyvai, naudingo tarnavimo laikas bei likvidacinė turto vertė yra ne galutiniai. Jie gali būti tikslinami pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz. atliktas ilgalaikio turto remontas ar rekonstrukcija, pagerinusi turto naudingąsias savybes ar pailgino turto tarnavimo laiką).

Remiantis Pelno mokesčio įstatymu (PMĮ) - ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei PMĮ 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai. Taip pat ilgalaikio turto likvidacinė vertė negali viršyti 10 proc. turto įsigijimo savikainos. Įmonėms, individualiai atsižvelgiant į situaciją, paliekama galimybė nusistatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį bei likvidacinę turto vertę pačioms. Finansinė ir mokestinė įmonės apskaita gali skirtis, jei tam yra realus pagrindas. Šie laikini skirtumai išnyksta, kai turtas nusidėvi tiek mokestinėje, tiek finansinėje apskaitoje. 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti gali būti taikomi 4 metodai, kuriuos galime rasti 12-tame Verslo apskaitos standarte (VAS):

Tiesinis (tiesiogiai proporcingas).

Šis metodas remiasi principu, jog ilgalaikis turtas naudojamas vienodai tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką bei kiekvienais metais teikia tokio paties dydžio ekonominę naudą ir dėl šios prielaidos kasmet nurašoma ta pati ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma. 

Produkcijos

Šis metodas grindžiamas darbų apimties bei nusidėvėjimo priklausomybe vienam nuo kito. Šiuo atveju kiekvienais metais nusidėvėjimo suma- skirtinga. Kuo intensyviau naudojamas ilgalaikis turtas įmonės veikloje, tuo nusidėvėjimo suma yra didesnė. 

Metų skaičiaus ir Dvigubai mažėjančios vertės.

Abu nusidėvėjimo skaičiavimo metodai - progresiniai. Juos taikant įmonėse pirmaisiais metais turto nusidėvėjimo suma nurašoma didesnė nei vėlesniais metais. Abu metodai remiasi tuo, kad pirmais turto naudojimo metais naujas turtas teikia daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais metais, dėl šios priežasties ir nusidėvėjimo išlaidos yra didesnės pirmaisiais metais. Šie metodai taikytini tik kai skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą norima parodyti turto teikiamą ekonominę naudą bei įmonės veiklos rezultatus. 

Renkantis turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą reikėtų nepamiršti, jog Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) nurodo, kad tam tikroms ilgalaikio turto grupėms gali būti taikomas tik tiesinis metodas, kitoms- tiesinis arba dvigubo balanso, trečioms- tiesinis arba produkcijos. Taip pat svarbu paminėti, jog visam turtui, priklausančiam tai pačiai ilgalaikio turto grupei, turi būti taikomas tas pats metodas. 

Kada pradedamas ir baigiamas skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimas?

Įmonė, įsigijus bei parengusi naudoti ilgalaikį turtą, jo nusidėvėjimą pradeda skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos. Turto nusidėvėjimo vertė per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį privalo būti perkeliama į bendras, administarcines sąnaudas arba į gamybos, teikiamų paslaugų savikainą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo sekančio mėnesio pirmos dienos, jei turtas visiškai nenaudojamas, arba po ilgalaikio turto nurašymo, pardavimo, perdavimo.  

Apibendrinimas

Taigi, įsigijus ilgalaikio turto įmonei itin svarbu jį teisingai ir tvarkingai su būtinais nusidėvėjimo normatyvais įforminti savo apskaitoje. Vėliau, jau pasirinkus vieną iš keturių turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodų, bus pakankamai nesudėtinga kiekvieną ataskaitinį laikotarpį nurašyti turto nusidėvėjimo sumą.