Mažoji bendrija ar UAB?

Atsiradus dar vienai verslo formai, pavadinimu Mažoji bendrija (MB), verslininkams ir ypač pradedantiems savarankišką verslo kelią žmonėms vis dažniau kyla klausimas - kurią verslo formą geriau rinktis? Kokie skirtumai tarp Mažosios bendrijos ir Uždarosios akcinės bendrovės?

Pastebima ryški tendencija, Lietuvoje Mažosios bendrijos įmonių įregistruojama itin daug. Naujai įsteigtų MB skaičius lenkia iki tol populiariausią buvusią UAB veiklos formą. Kodėl taip dažnai renkamasi būtent tarp šių dviejų verslo formų?

Tiek MB, tiek UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, taigi abiejų veiklų steigimo atveju verslininkai nerizikuoja savo asmeniniu turtu už įmonės įsipareigojimų vykdymą. Ar tikrai visuomet verta rinktis MB? Kada verčiau steigti UAB? Norint atsakyti kokią veiklos formą reikėtų rinktis būtina įvertinti pagrindinius MB ir UAB skirtumus bei abiejų veiklos formų privalumus ir trūkumus. 

Mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės steigimas

Ir MB, ir UAB steigti galima dviem būdais. Elektroniniu būdu, pasirašant reikiamus dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu arba visus dokumentus tvarkant per notarą. 

Steigiant UAB jos steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigėjų - akcininkų skaičius gali svyruoti nuo 1 iki 250 narių. 

Steigiant MB, jos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Steigėjų- narių skaičius gali būti nuo 1 iki 10 asmenų.

Steigiant abi verslo formas būtina sumokėti Registrų centro taikomą mokestį už įmonės registravimą. Steigiant UAB šis mokestis- 18.13 eur, o steigiant MB- 17.13 eur. Taip pat mokamas 14.79 eur dydžio mokestis už laikiną įmonės pavadinimo įtraukimą į registrą. Jei nusprendžiama steigti įmonę per notarą mokamas ir notaro mokestis, kurio dydis priklauso nuo pasirinkto notaro įkainių. Vidutiniškai notaro paslaugos gali kainuoti: steigiant MB apie 150 eur, steigiant UAB nuo 150 iki 200 eurų.

UAB pradinis kapitalas privalo būti ne mažesnis kaip 1000 eur. Visa pradinio kapitalo suma dalijama į dalis, kurios vadinamos akcijomis ir yra apmokamos pinigais arba akcininko nuosavybės teise valdomu nepiniginiu įnašu, kuris privalo būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka. Steigiant MB nėra nustatyto minimalaus pradinio kapitalo. MB narių įnašai gali būti ir piniginiai ir nepiniginiai. Jei įnešamas nepiniginis įnašas- jo vertė nustatoma visų MB narių bendru sutarimu. 

MB pelną skirsto proporcingai įnašo dydžiui, nebent įmonės nuostatuose nustatyta kitaip. Taip pat galimas pelno avansinis išmokėjimas, tačiau jei metų pabaigoje paaiškėja, kad išmokėta pelno dalis didesnė nei priklauso- būtinas permokos grąžinimas. Tuo tarpu UAB akcininkų gaunamų dividendų dydis proporcingas akcininko išpirktų akcijų kiekiui. 

Kadangi norint įsteigti UAB būtinas pradinis kapitalas, prieš UAB steigimą reikia atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą, tai lemia ilgesnį steigimo procesą, ypač, kai UAB steigėjai yra užsieniečiai arba juridiniai asmenys. Kaupiamoji sąskaita po įmonės įsteigimo konvertuojama į atsiskaitomąją banko sąskaitą. Steigiant MB banko sąskaita gali būti atidaryta jau po įmonės įsteigimo. 

Valdymo organai

Verta panagrinėti ir abiejų veiklos formų valdymo organų panašumus ir skirtumus. 

MB nariai gali rinktis vieną iš 2 organų struktūrų:

• kai yra tik MB narių susirinkimas, kuris yra ir vienintelis valdymo organas. Sprendimus visais klausimais priima MB narių susirinkimas;

• kai yra MB narių susirinkimas ir vadovas. Su MB vadovu sudaroma civilinė paslaugų sutartis. 

UAB valdymo organai privalo būti akcininkų susirinkimas ir vadovas. Papildomai gali būti sudaroma: stebėtojų taryba ir valdyba. Su UAB vadovu sudaroma darbo sutartis.

Taigi, UAB privaloma rinkti vadovą, o MB - ne.  MB turint vadovą, nepaisant nario įnašo dydžio, kiekvienas narys turi 1 balsą sprendimų priėmimo procese, nebent numatyta kitaip įmonės nuostatuose. Jei UAB visos akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra tos pačios nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia 1 balsą. 

MB privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo;

• supaprastintas MB valdymas ir buhalterinė apskaita;

• MB nariai gali dirbti įmonėje nesudarydami darbo sutarties;

• ribota civilinė atsakomybė. Savininkai atsako tik įmonės turtu;

• galimas pelno išmokėjimas avansu;

• MB nariai gali savanoriškai atsiimti savo įmokėtą įnašą ir išeiti iš bendrijos, taip pat galima parduoti arba perleisti nario teises kitiem asmenims;

Trūkumai:

• MB steigėjais - nariais gali būti tik fiziniai asmenys ir jų skaičius apribotas iki 10 asmenų;

• gali kilti problemų siekiant bendradarbiauti su užsienio partneriais, kadangi MB dar nėra gerai užsienyje žinoma verslo forma;

• sunkiau pritraukti investicijų, kadangi įmonės nariais negali būti juridiniai vienetai.

UAB privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• UAB steigėjais ir savininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Tai itin patogu siekiant pritraukti investuotojus, kurie dažniausiai būna kiti juridiniai asmenys;

• ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas. Akcininkai rizikuoja tik investuotu į UAB turtu, jų asmeninis turtas apsaugotas;

• galima pasitraukti iš verslo perleidžiant arba parduodant akcijas kitiems asmenims;

• UAB taikomos papildomos lengvatos: jei įmonėje mažiau nei 10 darbuotojų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų- taikomas lengvatinis 5 proc. mokesčio tarifas.

Trūkumai:

• steigiant UAB privalomas bent 1000 eurų įstatinis kapitalas;

• dividendai akcininkams gali būti išmokami tik įmonei dirbant ne nuostolingai ir gaunant pelną bei pasibaigus mokestiniam laikotarpiui arba nustačius fiksuotą darbo užmokestį kiekvieną mėnesį;

• UAB veikloje būtinas vadovas ir buhalteris arba buhalterinę apskaitą vedanti įmonė;

• pakankamai sudėtinga buhalterinė apskaita.

UAB ar MB?

Kaip jau galime pastebėti įvertinus abiejų veiklos formų pliusus ir minusus - MB yra tinkamesnė juridinio asmens forma pradedant kurti nuosavą verslą, kai nėra būtinybės ieškoti investuotojų. Ši veiklos forma tokia patraukli, nes nereikalaujamas pradinis kapitalas, nesudėtinga buhalterinė apskaita ir nėra būtinybės samdyti buhalterį jai tvarkyti, o taip pat nėra rizikos atsakyti savo asmeniniu turtu už įmonės nevykdomus įsipareigojimus. 

Kita vertus, priimant sprendimą dėl teisinės formos, reikia atsižvelgti ne tik į finansinius aspektus. Reikėtų įvertinti ir patį verslo modelį bei jo plėtros galimybes. Turint sukaupus pradinį (bent 2 500 eurų) kapitalą ir norint siūlyti rinkoje populiarų ir galintį uždirbti daug pelno produktą ar paslaugą - UAB puikus pasirinkimas. UAB reikėtų rinktis ir tuo atveju, kai planuojama pritraukti investuotojų, kurie dažnu atveju yra juridiniai asmenys.

Pabaigai

Apibendrinant galima teigti, jog dažnai verslo teisinė forma pasirenkama pagal planuojamos vykdyti veiklos pobūdį bei apimtis, verslo partnerių skaičių, poreikį pritraukti investuotojus.

Jei dar nėra užtikrintumo savo verslo idėja ir kurią veiklos formą pasirinkti verslui įteisinti - verta pradėti savo kelią verslo pasaulyje steigiant MB. Įsteigti MB yra daug paprasčiau nei UAB, viską galima padaryti pačiam nuotoliniu būdu užpildant reikiamus dokumentus, o ir įmonės buhalterija galima tvarkyti pačiam ir taip išvengti papildomų išlaidų samdant buhalterį arba buhalterinių paslaugų įmonę. Kai verslas įsibėgėja ir pradeda dirbti su didesniu klientų kiekiu bei generuoti didesnes pajamas, jei tam yra poreikis, nesunkiai galima savo verslo juridinės veiklos formą pakeisti iš MB į UAB tik, žinoma, tai pareikalaus papildomų išlaidų bei laiko.