Ne pelno siekianti organizacija

Ne pelno organizacija - trumpinama NPO, kitaip dar gali būti vadinama pelno nesiekiančia / ne pelno siekiančia organizacija. Tai yra nevyriausybinė organizacija, o jos pelnas nėra pagrindinis veiklos tikslas bei nėra paskirstomas organizacijos nariams, savininkams ar kitiem asmenim. Remiantis Lietuvos įstatymais - pagrindinės NPO valdymo formos mūsų šalyje yra viešoji įstaiga, asociacija, paramos fondas arba visuomeninė organizacija. 

NPO veikla gali būti vykdoma įvairiuose sektoriuose - sveikatos apsaugoje, švietime, aplinkos apsaugoje, suteikiant humanitarinę pagalbą bei malšinant humanitarines krizes ir kt. NPO gali ir turi teisę vykdyti ekonominę veiklą bei iš tos veiklos gauti pelną, tačiau jis paliekamas NPO viduje ir skiriamas tolimesnės veiklos plėtrai bei finansavimui. NPO dirbantys asmenys gali būti savanoriai, bet taip pat darbuotojams gali būti mokamas atlyginimas.

Kas yra laikoma ne pelno siekiančia organizacija?

NPO veiklos pagrindinis tikslas - visuomenei teikiama nauda ir pagalba. Pelno nesiekiančiomis organizacijomis galime laikyti tuos juridinius vienetus, kurie atitinka šiuos kriterijus:

• Veiklos tikslas - ne pelno siekimas;
• Pelnas negali būti skirstomas NPO steigėjams ar jos nariams.
• 
  

Lietuvoje įteisintos šios ne pelno siekiančios organizacijos:

• Viešoji įstaiga (VŠĮ);
• Asociacija;
• Visuomeninė organizacija;
• Labdaros ir paramos fondas.

NPO finansavimo šaltiniais gali būti:

• Iš fizinių bei juridinių asmenų gaunama parama; 
• Iš NPO narių gaunami mokesčiai;
• Tikslinis finansavimas iš valstybės bei savivaldybės biudžetų;
• Bendrijų narių įnašai bei įmokos (pvz. butų savininkų įnašai daugiabučio namų savininkų bendrijai);
• Iš kitų šaltinių gautas finansavimas.

NPO mokesčiai ir ataskaitos

NPO nuo 2019 m. yra taikomos bendros apmokestinamųjų pajamų skaičiavimo nuostatos. Pelno nesiekiančios organizacijos, neturinčios teisės taikyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo, pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu. 

Kada galima taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą? Kai NPO mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia 300 000 eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų. Atitinkant šias sąlygas apmokestinamajam pelnui gali būti taikomas 5 proc. arba pirmaisiais mokestiniais metais 0 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Ne pelno siekiančios organizacijos privalo teikti šias ataskaitas VMI:

• Paramos gavimo bei jos panaudojimo metinės ataskaitos forma (FR0478);
• Savo veiklos, susijusios su Lietuvos ir paramos įstatyme nurodomu visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, laisvos formos ataskaitą;
• Mėnesinę ataskaitos formą PLN203, jei iš vieno asmens gauta parama viršija 15 000 eurų sumą. Užpildyta forma turi būti pateikta iki sekančio mėnesio 15 d.

Ne pelno siekiančios organizacijos steigimas

Ruošiantis steigti ne pelno siekiančią organizaciją pirmiausia reikėtų nuspręsti kurios teisinės formos juridinis vienetas bus steigiamas: asociacija, labdaros ir paramos fondas ar viešoji įstaiga. 

Asociacija dažniausiai pasirenkama steigti turint tikslą sujungti grupę bendraminčių, siekiančių jungtis tam tikram tikslui. Tokių NPO pavadinimuose dažnai galime rasti žodžius: “sąjunga”, “draugija”, “susivienijimas” ir pan. Šios valdymo formos juridinis vienetas gali vykdyti ir ūkinę- komercinę veiklą, padedančią siekti pagrindinių įmonės tikslų.  

Viešosios įstaigos ir labdaros bei paramos fondai yra daug uždaresnės organizacijos nei asociacijos. Jų veiklos principus numato organizacijos steigėjai. Dažniausiai šio tipo organizacijos būna orientuotos į visuomeninį pagalbos teikimą, lėšų nukreipimą bei paskirstymą numatytoms sritims.

Priklausomai nuo pasirinktos valdymo formos skiriasi ir galimas organizacijos steigėjų skaičius. Steigti asociacijai būtini mažiausiai 3 fiziniai arba juridiniai asmenys. Labdaros ir paramos fondą bei viešąją įstaigą gali steigti ir 1 fizinis arba juridinis asmuo. 

NPO gali būti steigiama 2 būdais:

• Pas notarą;
• Elektroniniu būdu, internetu.

Elektroniniu būdu steigiant organizaciją, pagal pateiktus steigėjo duomenis, pagrindinis steigimo dokumentas- įstatai, bus sugeneruojami automatiškai ir juos redaguoti didelės galimybės nebus. Šis būdas yra ir pigesnis, nes visus pildomus dokumentus pateikia pats steigėjas tiesiogiai Registro tvarkytojui. Steigiant organizaciją elektroniniu būdu- būtinas kvalifikuotas elektroninis parašas. 

Renkantis steigti organizaciją per notarą, organizacijos steigimas kainuos brangiau, nes teks atsiskaityti su notaru už jo darbą tvarkant organizacijos steigimo reikalus. Tačiau šiuo būdu steigiant organizaciją bus paprasčiau ir patogiau redaguoti organizacijos įstatus, jei tik tai bus reikalinga. 

NPO steigimui privalo būti pateikti šie notaro patvirtinti dokumentai:

• Organizacijos įstatai;
• Steigimo sutartis;
• Steigiamojo susirinkimo protokolas;
• Leidimas dėl juridinio asmens įregistravimo patalpose.

Notariškai patvirtinti dokumentai registruojami juridinių asmenų registre. Sėkmingai pabaigti registracijai gali reikėti užpildyti kelias juridinių asmenų registro formas. Jei pasirinksite naudotis notaro paslaugomis, tai padaryti galite paprašyti ir jo, dokumentų tvirtinimo metu. Visuomet privaloma pildyti JAR 1 forma, kitų formų pildymo būtinybė priklauso nuo to, kokia organizacija steigiama, kokia jos valdymo forma ir pan.

Pabaigai

Aptarus bendruosius ne pelno siekiančių organizacijų  ypatumus bei steigimo procesą, galima teigti, jog NPO yra puiki verslo forma tiems, kurių pagrindinis tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas bei visuomeninė pagalba, o ne grynojo pelno siekimas. NPO pakankamai nesudėtingai galima įsteigti ir pačiam elektroniniu būdu, tereikia kvalifikuoto elektroninio parašo bei pateikti keletą dokumentų. Iškilus klausimams visuomet galima kreiptis į notarus ir naudotis jų paslaugomis organizacijos steigimo procese.