img 2023-02-07

Suminė darbo laiko apskaita

img

Įmonėse, dėl savo darbo bei veiklos specifikos, negalinčiose garantuoti darbuotojams standartinio ir pastovaus darbo laiko bei suteikti įprastinio poilsio laiko savaitgaliais ir švenčių dienomis, turėtų būti apsvarstytas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas. 


Darbo laikas

Darbo laiko norma yra apibrėžiama DK 112 str. kaip darbo sutartyje nustatyta laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai turi dirbti per tam tikrą laiką, jog atliktų jam pagal darbo sutartį patikėtas pareigas. Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant DK (darbo kodekso) ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimalaus darbo laiko bei minimalaus poilsio laiko trukmės reikalavimų. Standartinė darbuotojo darbo laiko norma per savaitę yra 40 valandų. 

Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 darbo valandų per savaitę. Tai įtakoja nevienodas darbo krūvio paskirstymas. Taigi, kyla poreikis lankstesniam darbo laiko paskirstymui. Tokiu atveju nustatomas bendras darbo valandų skaičius per tam tikrą laiko tarpą (pavyzdžiui per mėnesį). Toks darbo laiko režimas ne visada tenkina darbuotoją, kadangi darbo grafikas gali nuolat keistis, dirbama savaitgaliais bei švenčių dienomis.

Suminė darbo laiko apskaita apibrėžiama kaip darbo laiko režimas, kuomet viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma yra įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai iš eilės (DK 113 str. 1 dalis). 

Visai pagrįstai suminė darbo laiko apskaita vadinama viena sudėtingiausių darbo užmokesčio skaičiavimo dalių. Nėra patvirtinta jokia konkreti darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika.


Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje

Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas įmonėje apibrėžiamas 3 veiksmais:

priimamas įmonės vadovo įsakymas (jame nurodoma kodėl ir kam įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita bei koks ataskaitinis laikotarpis, taip pat svarbu nurodyti asmenis, atsakingus už darbo grafikų sudarymą bei kaip ir kada planuojama skelbti darbo grafikus);

gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą;

pakeičiama darbuotojų darbo sutartis (jei to reikia).


Suminės darbo laiko apskaitos taikymas įmonėje

Pagrindiniai reikalavimai, taikomi suminei darbo laiko apskaitai (nustatyti DK 115 str.):

suminė darbo laiko apskaita įmonėje įvedama esant būtinybei, atsižvelgus į darbuotojų pritarimą tokiai darbo laiko apskaitai;

nustačius suminę darbo laiko apskaitą, dirbama darbo grafikuose nurodytu laiku (pamainomis), tačiau laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų;

su savo darbo grafikais darbuotojai supažindinami likus ne mažiau nei 7 dienos iki jų įsigaliojimo, o grafikai keičiami įspėjus darbuotoją ne mažiau nei prieš dvi atitinkamo darbuotojo darbo dienas;

darbo pamainų grafikai privalo būti sudaryti taip, jog neviršytų maksimalaus 52 val per savaitę darbo laiko;

negali būti pažeisti minimalieji poilsio laiko reikalavimai, kasdienis nepertraukiamas poilsis negali būti trumpesnis nei 11 valandų, o per 7 darbo dienas darbuotojui privalo būti suteiktas nepertraukiamas 35 valandų poilsio laikas;

draudžiama skirti darbuotoją dirbti 2 pamainas iš eilės;

darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį neišdirbus bendro viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko, už neįvykdytą darbo laiko normą jam privalo būti sumokėta pusė darbo užmokesčio;

darbuotojui, per apskaitinį laikotarpį išdirbus daugiau valandų nei bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiką darbuotojui apmokama kaip už viršvalandinį darbą- 1,5 karto didesniu darbo užmokesčiu.


Darbo užmokesčio bei kasmetinių atostogų skaičiavimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą

Darbdavys turi teisę, neatsižvelgdamas į faktiškai dirbtas darbo laiko valandas, mokėti pastovų darbo užmokestį. Galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį darbdavys turėtų atlikti mokėdamas atlyginimą už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį (DK 115 str. 5 ir 6d.). Siekiant apskaičiuoti darbo užmokestį per apskaitinį laikotarpį visą darbo laiką išdirbančiam darbuotojui, skaičiuojama pagal 40 valandų darbo savaitės normą. Tais atvejais, kai darbuotojas, dirbdamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, išdirba ne visą darbo laiką, tuomet jo išdirbtų darbo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį proporcingai mažinamas. 

Darbuotojams, kurie dirba taikant suminę darbo laiko apskaitą, šventinių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda (DK 112 str. 5d.). DK 123 str. 2 d. nurodo, jog švenčių dienomis galima dirbti tik gavus darbuotojo sutikimą, išskyrus atvejus, kuomet dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą. 

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą svarbu atkreipti dėmesį į kasmetinių atostogų trukmę. Jei darbo dienų per savaitę skaičius skirtingas arba mažesnis nei 5-6 darbo dienų per savaitę darbo laikas- darbuotojui privalo būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos per metus. Viena iš suteikiamų savaičių atostogų dalių turėtų būti: 2 savaitės nepertraukiamo poilsio. Likusios atostogų savaičių dalys gali būti suteikiamos ir atskirai po savaitę. 


Apibendrinimas

Taigi, apibendrinant galime teigti, jog suminė darbo laiko apskaita yra itin patrauklus variantas įmonėms, dirbančioms nepertraukiamu režimu (kai dirbama savaitgaliais bei švenčių dienomis). Suminė darbo laiko apskaita įmonėje leidžia lanksčiau organizuoti darbą bei darbo grafikus. Tuo pačiu, darbuotojui atsiranda galimybė paskirstyti savo darbo laiką, atsiranda galimybė didesniam laisvų dienų skaičiui savaitės dienomis.