Mažoji bendrija Lietuvoje išlieka viena populiariausių verslo formų tarp smulkaus ir vidutinio verslo savininkų. Viena pagrindinių priežasčių – lankstesnė valdymo ir apmokestinimo sistema. Tačiau kartu su MB steigimu dažnai kyla klausimas: kaip turi būti įforminami santykiai tarp mažosios bendrijos ir jos vadovo?
Skirtingai nei UAB atveju, mažosios bendrijos vadovas dažniausiai nedirba pagal darbo sutartį. Vietoje jos naudojama civilinė paslaugų sutartis. Būtent ši sutartis leidžia oficialiai apibrėžti vadovo funkcijas, atsakomybę bei atlygio mokėjimo tvarką.
Šiame straipsnyje trumpai aptarsime, kaip veikia MB vadovo civilinė paslaugų sutartis, kokie mokesčiai taikomi bei kokias klaidas svarbu žinoti dar prieš pasirašant sutartį.
Civilinė paslaugų sutartis – tai sutartis, pagal kurią asmuo įsipareigoja teikti vadovavimo ar administravimo paslaugas mažajai bendrijai. Svarbu suprasti, kad tai nėra darbo santykiai. Tokia sutartis reguliuojama Civilinio kodekso, o ne Darbo kodekso pagrindu.
Praktikoje tai reiškia, kad MB vadovas nėra darbuotojas klasikine prasme. Jam nėra taikomos įprastos darbo santykių garantijos, tokios kaip atostoginiai, darbo laiko apskaita ar minimalus atlyginimas.
Mažojoje bendrijoje vadovu gali būti tiek MB narys, tiek išorinis asmuo. Tačiau jei vadovu tampa pats MB narys, dažniausiai ir pasirenkama civilinė paslaugų sutartis. Tai yra standartinis ir plačiai naudojamas modelis Lietuvoje.
Jeigu mažosios bendrijos narys yra ir vadovas, santykiai su juo turi būti įforminti sutartimi. Dažniausiai pasirenkama būtent civilinė paslaugų sutartis.
Kai kuriais atvejais mažosios bendrijos nariai nusprendžia vadovo apskritai neskirti. Tokiu atveju bendrijos veiklą organizuoja pats narys (atstovas) arba narių susirinkimas. Tačiau kai MB aktyviai vykdo veiklą, turi klientų, darbuotojų ar didesnį dokumentų srautą, oficialus vadovas dažniausiai tampa praktiškai būtinas.
Svarbu, kad sutartyje būtų aiškiai apibrėžtos vadovo funkcijos. Paprastai jose numatoma atsakomybė už įmonės veiklos organizavimą, dokumentų pasirašymą, atstovavimą institucijose, finansinių procesų priežiūrą bei kitus administracinius veiksmus.
Vienas dažniausių klausimų – kaip apmokestinamos MB vadovo pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį.
Kai MB vadovas yra mažosios bendrijos narys, jo gaunamos pajamos dažniausiai laikomos B klasės pajamomis. Tai reiškia, kad pats asmuo deklaruoja ir sumoka gyventojų pajamų mokestį. Standartiškai taikomas 15 % GPM tarifas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomi ir didesni progresiniai tarifai, priklausomai nuo bendrų metinių pajamų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į PSD ir VSD prievoles. Socialinio draudimo įmokos priklauso nuo konkrečios situacijos, kitų gaunamų pajamų bei pasirinkto lėšų išsiėmimo modelio. Dėl šios priežasties dauguma MB vadovų papildomai konsultuojasi su buhalteriais, kad pasirinktų optimaliausią variantą.
Civilinės paslaugų sutarties modelis dažnai pasirenkamas dėl lankstesnio apmokestinimo, lyginant su standartiniais darbo santykiais. Vis dėlto svarbu nepersistengti su „mokestine optimizacija“, nes VMI vertina situacijas, kurios pernelyg primena darbo santykius.
Daugeliui smulkių verslų toks modelis iš tiesų yra naudingas. Vienas pagrindinių privalumų – lankstumas. MB vadovas gali pats nuspręsti, kokio dydžio atlygis jam bus mokamas, kada jis bus išmokamas ir kaip bus planuojami pinigų srautai.
Taip pat civilinė paslaugų sutartis leidžia sumažinti administracinę naštą. Nereikia tvarkyti klasikinės darbo užmokesčio apskaitos, darbo grafikų ar kitų su darbo santykiais susijusių dokumentų, o išmokėtas atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį nusirašo į įmonės išlaidas.
Vis dėlto egzistuoja ir rizikos. Jei vadovo veikla praktiškai nesiskiria nuo įprasto darbuotojo darbo, institucijos gali vertinti, ar santykiai neturėtų būti laikomi darbo santykiais. Dėl šios priežasties svarbu, kad sutartis būtų parengta korektiškai ir atitiktų realią situaciją.
Viena dažniausių klaidų – veiklos vykdymas apskritai neturint jokios sutarties. Nors praktikoje tai pasitaiko gana dažnai, toks modelis gali sukelti problemų tiek mokestiniu, tiek teisiniu požiūriu.
Taip pat neretai pasitaiko neteisingas mokesčių deklaravimas. Kadangi MB vadovo pajamos dažnai deklaruojamos paties asmens, svarbu nepamiršti deklaracijų terminų ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinas sumas.
Dar viena dažna problema – pernelyg agresyvus pinigų išsiėmimas per civilinę sutartį. Kai kuriais atvejais beveik visos įmonės pajamos „išimamos“ kaip vadovo atlygis, nors realiai tokios sumos gali atrodyti nepagrįstos rinkos sąlygomis.
Taip pat svarbu nepainioti civilinės paslaugų sutarties su darbo santykiais. Jei vadovui nustatomas griežtas darbo grafikas, nuolatinė darbo vieta ar tiesioginė kontrolė kaip darbuotojui, gali atsirasti papildomų rizikų.
Nors civilinė paslaugų sutartis dažnai laikoma paprastesne nei darbo sutartis, jos turinys vis tiek yra labai svarbus.
Sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta, kokias funkcijas vykdo vadovas, kokia yra jo atsakomybė bei kokia atlygio mokėjimo tvarka. Taip pat rekomenduojama numatyti konfidencialumo, interesų konfliktų ir sutarties nutraukimo sąlygas.
Kuo aiškesnė sutartis – tuo mažesnė rizika ateityje kilti ginčams tarp MB narių, buhalterijos ar valstybinių institucijų.
Civilinė paslaugų sutartis tarp mažosios bendrijos ir jos vadovo yra vienas dažniausiai naudojamų sprendimų Lietuvoje. Ji leidžia lanksčiau organizuoti veiklą, paprasčiau administruoti atlygio mokėjimą bei efektyviau planuoti mokesčius.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokia sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Netinkamai įforminti santykiai ar klaidingai deklaruojamos pajamos gali sukelti problemų ateityje. Dėl šios priežasties prieš sudarant civilinę paslaugų sutartį visuomet verta pasikonsultuoti su buhalteriu arba teisininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausią modelį jūsų mažajai bendrijai.