Kas geriau? Individuali veikla ar mažoji bendrija?

Pradedant verslą verta iš karto pasidomėti, kuri verslo forma bus tinkamiausia. Pradedantieji verslininkai dažniausiai neturi sukaupę didelio įstatinio kapitalo, todėl renkasi vieną iš šių dviejų formų - individualios veiklos pažymą arba mažosios bendrijos steigimą. Tai puikus pasirinkimas mažiems ir vidutinio dydžio verslams.

Kuri iš šių formų geresnė? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, kadangi abi šios veiklos formos turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Tad atsakymas priklauso nuo to, koks jūsų verslas ir kokie siekiai.

Kas yra individuali veikla?

Pagrindinis individualios veiklos išskirtinumas yra tas, jog tai ne juridinio, o fizinio asmens vykdoma savarankiška veikla. Trumpai tariant, individualios veiklos pažyma - tai dokumentas, įrodantis, jog veikla yra įregistruota valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir fizinis asmuo turi teisę verstis individualios veiklos pažymoje nurodyta veikla. Didžiausias šios verslo formos privalumas yra tas, jog nereikia steigti įmonės, samdyti buhalterės. Be to, individualios veiklos pažymą išsiimti galima vos per kelias dienas. Tai galėsite padaryti net neišėję iš namų. Jums tik reikės užpildyti VMI paskyroje anketą, pateikti reikiamus duomenis.

Gavę individualios veiklos pažymėjimo numerį, galėsite iš karto pradėti veiklą ir išrašyti sąskaitą-faktūrą. Individualią veiklą ne tik lengva pradėti, bet ir nutraukti, verslui nepasisekus. Prašymą pateikti galėsite VMI skyriuose arba elektroninėje VMI paskyroje.

Individuali veikla - be jokios abejonės populiariausia laisvai samdomų specialistų veiklos forma. Ji puikiai tinka specialistams, užsiimantiems kūrybine, komercine ar sportine veikla.

Individualios veiklos privalumai:

• Greitas, lengvas ir nemokamas veiklos įregistravimas.

• Neįprastai lengva buhalterinė apskaita. Jeigu neturėjote išlaidų, pildant deklaraciją išlaidų laukeliui galite priskirti 30% nuo gautų pajamų.

• Veiklą nutraukti galėsite bet kada, tai jums nekainuos.

Individualios veiklos trūkumai:

• Pagrindinis individualios veiklos trūkumas - jums bus taikoma asmeninė atsakomybė. Tai reiškia, jog už visus finansinius įsipareigojimus atsakysite iš savo lėšų.

• Jeigu norėsite plėsti verslą ar nuspręsite bendradarbiauti su naujais partneriais, turėsite nutraukti individualią veiklą ir steigti įmonę.

• Kuo daugiau uždirbsite, tuo didesnius mokesčius mokėsite.

Kas yra mažoji bendrija?

Mažoji bendrija - tai privatus juridinis asmuo, turintis ribotą civilinę atsakomybę. Mažosios bendrijos steigėjų gali būti iki 10 fizinių asmenų, todėl tai puiki verslo forma tiems, kurie bijo ar nenori pradėti verslo vieni. Kadangi mažoji bendrija veikia ne kaip fizinis, o juridinis asmuo, MB steigimas yra šiek tiek sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau. Negana to, ir veiklos sustabdymas yra kur kas sudėtingesnis, kadangi jį apima daug procesų.

Mažosios bendrijos privalumai:

• Nereikia jokio pradinio kapitalo, verslą pradėti galėsite be investicijų.

• Kadangi mažoji bendrija yra juridinis asmuo, turėsite ribotą civilinę atsakomybę. Jeigu verslas žlugs, skolų neturėsite padengti iš savo turto.

• Galima optimizuoti mokesčius.

• Mažąją bendriją bet kada galima pertvarkyti į UAB.

Mažosios bendrijos trūkumai:

• Mažajai bendrijai nėra būtinas buhalteris, tačiau buhalterinė apskaita yra ganėtinai sudėtinga, todėl pradedantiems verslininkams dažniausiai pritrūksta ne tik žinių, bet ir patirties tvarkant dokumentus. Dėl to tenka išlaidauti ir samdyti buhalterį. Individualios veiklos buhalterinė apskaita kur kas paprastesnė, todėl buhalterio paslaugos dažniausiai nereikalingos.

• Likvidavimo procesas ne tik sudėtingas, bet ir ilgas.

• Įsteigti MB ir būti jos nariais gali tik fiziniai asmenys.

Pagrindiniai panašumai:

Mažoji bendrija neretai yra lyginama su individualia veikla. Ir tikrai ne be reikalo, kadangi šios dvi formos turi daug panašumų.

• Visų pirma, tiek individualiai veiklai, tiek mažajai bendrijai nėra reikalingas įstatinis kapitalas. Tai reiškia, jog bet kuria veikla galėsite užsiimti be didelių investicijų. Žinoma, steigiant mažąją bendriją reikės mokėti už įmonės steigimą, todėl išlaidos bus šiek tiek didesnės.

• Nesvarbu, užsiimsite individualia veikla ar steigsite mažąją bendriją, vis tiek galėsite įdarbinti darbuotojus.

• Tiek užsiimant individualia veikla, tiek steigiant mažąją bendriją, nereikia samdyti buhalterio. Visgi nepamirškite, jog mažosios bendrijos buhalterinė apskaita yra kur kas sudėtingesnė, todėl nepaisant to, jog buhalteris nėra būtinas, jo vis tiek greičiausiai prireiks.

• Abiem atvejais galima tapti PVM mokėtoju.

Skirtumai:

• Individualią veiklą vykdantis asmuo yra fizinis, o mažoji bendrija yra juridinis asmuo.

• Kaip ir minėjome, individualios veiklos pradėjimas ir nutraukimas yra nemokamas. Norint steigti mažąją bendriją ne tik reikės mokėti, bet ir steigimas užtruks 2-3 dienas. Įmonės likvidavimas ne tik mokamas, bet ir taip pat ilgas procesas.

• Individualia veikla užsiimti gali tik 1 asmuo, tuo tarpu mažoji bendrija gali turėti iki 10 narių.

• MB bet kada galima pertvarkyti į UAB, o individualią veiklą - ne.

Mokesčiai:

Esminis individualios veiklos ir mažosios bendrijos skirtumas yra mokami mokesčiai.

Užsiimant individualia veikla tenka mokėti GPM, VSD, PSD mokesčius:

• GPM mokama nuo 5 proc., jeigu metinis uždarbis siekia iki 20 tūkst. eur., siekiant 35 tūkst. eur., GPM mokestis bus iki 15 proc.

• VSD mokama nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų. 12,52 proc., 14.92 proc., 15.52 proc., priklausomai nuo to, ar kaupiama papildoma pensija ir koks procentas kaupiamas.

• PSD taip pat mokama nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų. Vykdant individualią veiklą PSD mokėti reikia kiekvieną mėnesį 6.98 proc. nuo galiojančio MMA. Deklaravus mokesčius, reikės sumokėti skirtumą tarp sumokėtų ir mokėtinų PSD įmokų.

• Jeigu pajamos per metus viršija 45 000 eur., fizinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju.

Mažajai bendrijai tenka mokėti pelno mokestį, GPM, VSD, PSD:

• Jei jūsų pajamos neviršija 300 tūkst. EUR per metus, tai pirmaisiais metais pelno mokestis būna 0%, o visais likusiais 5%. Jeigu kuriais nors metais pajamos viršija 300 tūkst. EUR, tai lengvata dingsta ir atsiranda 15% pelno mokestis.

• GPM mokėti teks 15 proc. vadovo atlyginimui, 15 proc. pelno išmokėjimui ir 20 proc. išsiimtų lėšų, kurios bus naudojamos asmeniniams poreikiams.

• VSD mokama nuo 50 proc. išsiimtų lėšų, kurios bus naudojami asmeniniams poreikiams: 13.83 proc, jeigu pensija nėra papildomai kaupiama, 16.83 proc., jei kaupiama.

• PSD mokama nuo 50 proc. išsiimtų lėšų, kurios buvo naudojamos asmeniniams poreikiams: 6.98 proc nuo galiojančio MMA.

• Jeigu MB nario išimtų pinigų suma viršija 45 000 eur., jis turi registruotis PVM mokėtoju.

Ką pasirinkti verslui?

Individualios veiklos įforminimas ir nutraukimas yra kur kas paprastesnis, nei mažosios bendrijos steigimas ir likvidavimas. Tačiau nepaisant to, individualia veikla užsiimantiems asmenims tenka mokėti nemažus mokesčius. Svarbiausia tai, jog kuo didesnis uždarbis, tuo didesnes VSD ir PSD įmokas reikia mokėti. Na, o per metus uždirbant daugiau nei 20 tūkst. eur., tenka mokėti didesnį GPM mokestį. Mažosios bendrijos nariai turi daugiau galimybių, kaip išsiimti atlygį už darbą ir sumažinti mokesčius. Uždarbį galima išsiimti kaip vadovo atlyginimą ar dividendus, tuomet apmokestinamas tik GPM. Tiesa, mažajai bendrijai tenka mokėti pelno mokestį, kuris gali siekti nuo 0 proc. iki 15 proc.

Kokios išvados? Individuali veikla - tai puikus pasirinkimas tiems, kurie užsiima savarankiška veikla ir neplanuoja didelio pelno. Tačiau tie, kurie nori uždirbti daugiau nei 20 tūkst. eur. per metus, turėtų pagalvoti apie mažosios bendrijos steigimą. Mažoji bendrija turi galimybę ne tik optimizuoti mokesčius, bet ir plėstis be jokių ribų.