Mažųjų bendrijų įstatymas

Mažųjų bendrijų įstatymas nustato mažųjų bendrijų steigimą, pertvarkymą bei likvidavimą. Taip pat šis įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, valdymą, įmonių dalyvių narių teises bei pareigas. Pirmą kartą LR mažųjų bendrijų įstatymas išleistas 2012 m. birželio 12 d., o nuo 2020 m. lapkričio 19 dienos įsigaliojo naujas Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimas, stipriai pakeitęs mažųjų bendrijų veiklos kriterijus bei mokesčių skaičiavimą. 

Mažosios bendrijos apibrėžimas

LR mažųjų bendrijų įstatymas apibrėžia, jog mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio visi nariai- fiziniai asmenys. Taip pat šiame įstatyme nurodoma, jog mažoji bendrija negali turėti daugiau kaip 10 narių.  Kituose LR mažųjų bendrijų įstatymo straipsniuose apibrėžiami mažosios bendrijos steigimas bei registravimas, jos nuostatai bei jų keitimas. 

Mažosios bendrijos steigimas bei steigimo sutartis

Būtent LR mažųjų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka yra sudaroma mažosios bendrijos steigimo sutartis arba steigimo aktas, kurie yra teisinis mažosios bendrijos steigimo pagrindas. Mažąją bendriją gali steigti fiziniai asmenys, jų skaičius negali viršyti 10 asmenų, o jos steigimo sutartis sudaroma jei mažąją bendriją steigia 2 arba daugiau steigėjų. Jei mažąją bendriją steigia vienas steigėjas- sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas. Mažoji bendrija įregistruojama po sudarytos mažosios bendrijos steigimo sutarties, pasirašytų steigiamos įmonės nuostatų. Mažoji bendrija laikoma įsteigta iškart po jos įregistravimo juridinių asmenų registre, o jos steigėjai po įregistravimo tampa mažosios bendrijos nariais. 

LR mažųjų bendrijų įstatymas taip pat reglamentuoja kas tiksliai turi būti nurodyta mažosios bendrijos steigimo sutartyje:

• steigėjai;
• pavadinimas;
• buveinė;
• teisinė forma- mažoji bendrija;
• vadovas;
• kiekvieno steigėjo įnašas į mažąją bendriją;
• asmuo, kuris turi teisę veikti steigiamos bendrijos vardu;
• mažosios bendrijos būsimų sandorių sudarymo bei tvirtinimo tvarka;
• steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;
• steigimo sutarties sudarymo data.

Mažųjų bendrijų narių teisės bei pareigos

LR mažųjų bendrijų įstatymo 7 str. reglamentuoja mažosios bendrijos narių teises bei pareigas. Šiame straipsnyje aiškiai apibrėžiama, jog mažosios bendrijos nariai turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atlikti įstatymuose bei mažųjų bendrijų nuostatuose numatytas pareigas. 

Įstatyme apibrėžiama, jog mažosios bendrijos nariais gali būti fiziniai asmenys, kurie yra įnešę ar įsipareigoję įnešti tam tikrą įnašą į mažąją bendriją. Įnašu laikomas nariui nuosavybės teise priklausantis piniginis ar kitoks turtas, kuris perduodamas mažajai bendrijai ir tampa mažosios bendrijos nuosavybe. Įstatyme nurodoma, jog įnašu negali būti suteiktos paslaugos bei darbai. 

Taip pat mažosios bendrijos nariai negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Nauji nariai priimami jau esamų mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu. Nariai turi teisę perleisti savo nario teises, perleidžiant nario teises naujam nariui perleidžiami ir neįvykdyti įnašo įnešimo įsipareigojimai.

LR mažųjų bendrijų įstatyme reglamentuojamas ir savanoriškas nario pasitraukimas iš mažosios bendrijos veiklos. Apie tokį ketinimą narys privalo informuoti raštu. Pasitraukiant iš mažosios bendrijos nariui grąžinamas jo įnašas arba išmokama kompensacija lygi įnašo vertei.

Mažųjų bendrijų pertvarkymas ir likvidavimas

LR mažųjų bendrijų įstatymo 6 skyrius apibrėžia mažosios bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo bei likvidavimo aspektus. Šio skyriaus 29 str. nurodomą, jog mažoji bendrija gali būti pertvarkoma į:

• individualią įmonę (IĮ) - kai mažojoje bendrijoje yra vienas narys, kuris po pertvarkymo tampa individualios įmonės savininku;
• akcinę bendrovę (AB);
• uždarąją akcinę bendrovę (UAB);
• tikrąją ūkinę bendriją (TŪB) arba komanditinę ūkinę bendriją (KŪB) - pertvarkomoje mažojoje bendrijoje turi būti ne mažiau 2 narių ir jie turi atitikti reikalavimus, nustatytus tikriesiems ūkinės ar komanditinės ūkinės bendrijos nariams;
• kooperatyvą - mažojoje bendrijoje turi būti ne mažiau 5 narių;
• žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) - gali būti pertvarkoma jei mažosios bendrijos pajamos už žemės ūkio produkciją bei suteiktos paslaugos žemės ūkiui per pastaruosius metus viršijo 50 proc. visų įmonės pardavimų grynųjų pinigų;
• viešą įstaigą (VŠĮ) - kai mažosios bendrijos veiklos tikslai atitinka LR viešųjų įstaigų įstatyme nurodytus viešosios įstaigos tikslus.

Po mažosios bendrijos pertvarkymo naujai atsiradusiam juridiniam asmeniui pereina visos buvusios mažosios bendrijos teisės bei pareigos. 

LR mažųjų bendrijų įstatymo 30 str. apibrėžia mažosios bendrijos likvidavimo klausimą. Sprendimą likviduoti mažąją bendriją priima bendrijos narių susirinkimas, tačiau narių susirinkimas negali nuspręsti likviduoti nemokią mažąją bendriją. Teismo sprendimu įmonės veikla likviduojama Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Bankrutavusią mažąją bendriją likviduoja LR įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Naujausi įstatymo pakeitimai

Nuo 2020 m. 11 mėn. 19 d. naujai įsigaliojęs LR mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimas pateikė nemažai pokyčių. Po įsigaliojusio pakeitimo bendrijos nariams suteikiama galimybė sudaryti civilines sutartis dėl mažajai bendrijai teikiamų paslaugų bei atliekamų darbų, kurie nėra susiję su darbo santykiais. Įstatymo pakeitimuose atsirado ir apribojimų, tokių kaip tarp mažosios bendrijos nario ir mažosios bendrijos sudarytos civilinės sutarties suteiktų paslaugų bei darbų suma negali būti didesnė nei 100 000 eurų, o jei mažojoje bendrijoje yra pvz 6 nariai- civilinių sutarčių vertė neturėtų viršyti 600 000 eurų per kalendorinius metus ir 100 000 eurų kiekvienam iš narių. Jei nustatytą dydį suma vis dėl to viršija ji yra laikoma kaip skirta mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams arba mažosios bendrijos pelno paskirstymu.

Apibendrinimas

Mažoji bendrija, kaip verslo organizavimo forma, Lietuvoje vystoma jau 10 metų.  Ši veiklos forma atitinka Lietuvos gyventojų poreikius versle ir puikiai užpildo tarpą, atsirandantį tarp individualios įmonės su neribota atsakomybe bei ribotos atsakomybės uždarosios akcinės bendrovės, kuriai būtinas minimalus pradinis kapitalas. Nuolat augantis steigiamų mažųjų bendrijų skaičius skatina vis daugiau analizuoti ir domėtis LR mažųjų bendrijų įstatymu, o jo naujos redakcijos daro mažąją bendriją dar patrauklesne veiklos forma mūsų šalyje.