MB vadovo atlyginimas: kokius mokesčius moka Mažosios Bendrijos vadovas?
Mažosios bendrijos (MB) vadovas gali gauti pajamas keliais skirtingais būdais. Dažniausiai vadovo funkcijos atliekamos pagal civilinę paslaugų sutartį, pagal kurią už vadovavimą bendrijai mokamas atlygis. Tačiau MB narys, kuris yra ir vadovas, taip pat gali gauti pajamas iš paskirstyto pelno dividendų forma.
Nors abu pajamų gavimo būdai leidžia išsiimti lėšas iš mažosios bendrijos, jų apmokestinimas skiriasi. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kokie mokesčiai taikomi kiekvienu atveju ir kaip pasirinktas pajamų išmokėjimo būdas gali paveikti bendrą mokestinę naštą.
MB vadovo atlyginimas pagal civilinę paslaugų sutartį
Mažosios bendrijos vadovas gali būti paskirtas pagal civilinę paslaugų sutartį. Tokiu atveju vadovui mokamas atlygis už administracinių ir valdymo funkcijų vykdymą.
Civilinė paslaugų sutartis nėra darbo sutartis, todėl vadovui netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo užmokesčio, darbo laiko ar atostogų. Tačiau nuo gaunamo atlygio vis tiek mokami tam tikri mokesčiai.
Vadovo atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį laikomas B klasės pajamomis, todėl pats gyventojas yra atsakingas už jų deklaravimą ir mokesčių sumokėjimą.
Kokie mokesčiai mokami nuo MB vadovo atlyginimo?
Gaunant pajamas pagal civilinę paslaugų sutartį, taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Kadangi Lietuvoje GPM tarifas yra progresinis, galutinis mokėtinas mokestis priklauso nuo bendros per metus gautų pajamų sumos. Dėl šios priežasties svarbu nevertinti kiekvienos išmokos atskirai, o stebėti bendrą metinį pajamų dydį.
Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai metų eigoje išsiimamas didelis atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį, o deklaruojant pajamas paaiškėja, kad daliai jų taikomas didesnis GPM tarifas. Tokiu atveju atsiranda papildoma mokėtina suma Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Todėl planuojant didesnius išsiėmimus verta iš anksto įvertinti ne tik einamųjų metų pajamas, bet ir galimą mokestinę naštą metų pabaigoje.
Dividendai MB vadovui: kaip jie apmokestinami?
Dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Skirtingai nei pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendams netaikomi progresiniai GPM tarifai.
Būtent dėl šios priežasties kai kuriais atvejais dividendų išmokėjimas gali būti mokestine prasme efektyvesnis nei dideli atlygio išsiėmimai pagal civilinę paslaugų sutartį.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad dividendai gali būti mokami tik iš uždirbto ir paskirstytino pelno, todėl jie negali visiškai pakeisti atlygio už vadovavimo funkcijų vykdymą.
Civilinė paslaugų sutartis ar dividendai: ką pasirinkti?
Vieno universalaus atsakymo nėra. Tinkamiausias variantas priklauso nuo:
- bendrijos pelningumo;
- planuojamų išsiimti sumų;
- kitų gyventojo gaunamų pajamų;
- ilgalaikių mokestinių tikslų.
Dažnai efektyviausias sprendimas būna ne vienas konkretus būdas, o jų derinimas. Dalis pajamų gali būti gaunama kaip atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį, o dalis – dividendų forma po pelno paskirstymo.
Kadangi GPM tarifai tam tikroms pajamoms yra progresiniai, didesnes pajamas gaunantiems asmenims ypač svarbu reguliariai peržiūrėti savo mokestinę situaciją. Kai kuriais atvejais neįvertinus bendros pajamų sumos gali susidaryti situacija, kai dalis atlygio apmokestinama didesniu tarifu nei dividendai, kurie apmokestinami fiksuotu 15 proc. GPM.
Ar MB vadovas gali dirbti be atlyginimo?
Jeigu MB vadovas nėra sudaręs civilinės paslaugų sutarties ir neatlieka funkcijų už atlygį, tam tikrais atvejais atlygis gali būti nemokamas. Tačiau praktikoje dažniausiai vadovo funkcijos yra įforminamos civiline paslaugų sutartimi, ypač kai vadovas aktyviai vykdo bendrijos valdymo veiklą.
Prieš priimant sprendimą dėl neatlygintino vadovavimo rekomenduojama įvertinti konkrečią situaciją ir apskaitos bei mokesčių aspektus.
Išvada
MB vadovo atlyginimas gali būti mokamas pagal civilinę paslaugų sutartį, o MB narys papildomai gali gauti dividendus iš bendrijos pelno. Kiekvienam pajamų gavimo būdui taikomas skirtingas apmokestinimas, todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti bendrą metinių pajamų sumą ir galimą mokestinę naštą.
Tinkamai suplanuota pajamų struktūra gali padėti optimizuoti mokesčius ir išvengti situacijų, kai dėl progresinių tarifų sumokama daugiau nei buvo tikėtasi.
