Pelno mokestis

Lietuvoje pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis pelno mokesčio apskaičiavimą bei mokėjimą - LR pelno mokesčio įstatymas, įsigaliojęs 2002 metais. Remiantis šiuo įstatymu - pagrindinis pelno mokesčio dydis mūsų šalyje -15 proc. 

1. 15 proc. tarifu apmokestinamas visas Lietuvos bei užsienio šalių juridinių asmenų, turinčių nuolatines buveines Lietuvoje, gautas pelnas. 

2. 5 proc. lengvatinis pelno mokesčio tarifas taikomas tiems juridiniams asmenims, kurie vidutiniškai turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Taip pat lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas žemės ūkio kooperatyvams. 

3. 0 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas, t.y. pelno mokesčio nemoka - valstybė, savivaldybės bei jų institucijos, Lietuvos bankas, biudžetinės įstaigos. Nuo prievolės mokėti pelno mokestį taip pat atleidžiamos pelno nesiekiančios organizacijos, jei jų mokestinio laikotarpio pajamos nesiekia 300 000 eurų, o jų apmokestinamasis pelnas neviršija 7250 eurų. 

Apmokestinamasis pelno dydis apskaičiuojamas iš juridinio asmens pajamų atėmus neapmokestinamas pajamas, leidžiamus atskaitymus. Pelno mokestis mokamas nuo juridinio asmens gaunamo apmokestinamojo pelno dydžio tam tikru tarifu. 

Metinė pelno mokesčio deklaracija pildoma už kalendorinius metus (arba kitą mokestinį laikotarpį) ir privalo būti pateikiama kartu su visomis įmonės finansinėmis ataskaitomis už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Pelno mokesčio deklaracijas privalo pateikti visi pelno siekiantys juridiniai asmenys, nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje turinčios užsienio įmonės bei užsienio bankų filialai, pelno nesiekiančios organizacijos. 

Yra išskiriamos 4 metinių pelno mokesčių deklaracijų formos:

1. PLN204 forma - teikiama pelno siekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų;

2. PLN204A forma - teikiama neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų;

3. PLN204N forma - teikiama pelno nesiekiančių organizacijų;

4. PLN204U forma - teikiama užsienio vienetų, vykdančių veiklą Lietuvoje ir turinčių mūsų šalyje nuolatinę buveinę. 

Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki ateinančio mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 d. (t.y. jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais- ne vėliau kaip iki birželio 15 d.). Jei juridinio asmens veikla nutraukiama - pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 30 d. po juridinio asmens veiklos pabaigos. 

Pelno mokestis į VMI surenkamąsias sąskaitas privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino paskutinę dieną.

Kaip jau išsiaiškinome, įmonės moka pelno mokestį 15 proc. tarifu arba 5 proc. tarifu, jei apyvarta per mokestinį laikotarpį nesiekia 300 000 eurų. Jei įmonė parduoda savo nekilnojamąjį turtą ir nevykdo jokios kitos veiklos, tai pelnas apskaičiuojamas atėmus turto likutinę vertę iš turto pardavimo kainos.

Įmonė sumoka pelno mokestį prieš skirstydama pelną, o likusi nepaskirstyto pelno dalis paskirstoma akcininkams.

Už einamuosius metus, kas ketvirtį, mokamas pelno mokestis vadinamas avansiniu pelno mokesčiu. Kaip apskaičiuojamas avansinis pelno mokestis?

Pasirinkus avansinį pelno mokestį apskaičiuoti remiantis praėjusių metų veiklos rezultatais, avansinis pelno mokesčio dydis atitinka ketvirtadalį ankstesnių metų faktinio pelno sumos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius mokestinio laikotarpio pusę metų pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 d., o už antrąjį mokestinio laikotarpio pusmetį- ne vėliau kaip devinto mėnesio 15 d.

Pasirinkus avansinį pelno mokestį apskaičiuoti prognozuojant einamųjų metų pelno mokesčio sumą - avansinio pelno mokesčio suma negali būti mažesnė nei 80 proc. faktinės metinio pelno mokesčio sumos. Jei pelno prognozė netiksli ir mokamas mažesnis avansinis pelno mokestis nei reikėtų mokėti- VMI skaičiuoja delspinigius.

Avansinio pelno mokesčio deklaracija teikiama mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 15 d., na, o avansinis pelno mokestis į valstybės biudžetą mokamas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d..

Mažoji bendrija (MB) - ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas. Taigi, koks pelno mokesčio tarifas taikomas MB?

Standartinis pelno mokesčio tarifas -15 proc., tačiau ypač dažnai MB taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas.

1. Darbuotojų skaičius neviršija 10 asmenų;

2. Metinės įmonės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų;

3. Kitose įmonėse MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar įmonės dalių.

Atitinkant visus šiuos kriterijus pirmojo mokestinio laikotarpio pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu (t.y. pelno mokesčio pirmaisiais mokestiniais metais nereikia mokėti). Tačiau svarbu paminėti, jog 0 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas tik tuo atveju kai per 3 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius veikla nėra stabdoma, likviduojama reorganizuojama (įskaitomas ir pirmasis mokestinis laikotarpis).

Taigi, pelno mokestis taikomas įmonių uždirbtam pelnui per mokestinį laikotarpį. Pelno mokesčio suma apskaičiuojama apmokestinamąjį pelną padauginus iš atitinkamo įmonei taikomo pelno mokesčio tarifo, kuris gali būti 15 proc., 5 proc ar 0 proc.. Pelno mokestį už mokestinį laikotarpį reikia apskaičiuoti bei pateikti deklaraciją iki birželio 15d., o jei mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais - iki sekančio mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos.