Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį gyventojų pajamų mokestis keitėsi ne kartą. Remiantis 1990 metų įstatymu šis mokestis sudarydavo nuo 18 iki 33 proc. 1994 metais priimtas įstatymas numatė 3 GPM tarifus- 10, 20 ir 30 proc. dydžio. Tuo metu gaunant didesnį darbo užmokestį tekdavo sumokėti ir didesnę GPM dalį. Lietuvoje buvo įsivyravusi ryški progresinė mokesčių sistema. 

Nuo 2003 metų įsigaliojo įsigaliojo 2 GPM tarifai. Darbo užmokestis apmokestinamas 33 proc., o kitos gaunamos pajamos- 15 proc. tarifu. Laikui einant darbo užmokesčio 33 proc. tarifas buvo vis mažinamas ir pereita prie bendro visoms gaunamoms pajamoms 15 proc. tarifo. 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas įsigaliojęs dar 2002 m. liepos mėnesį nustato gyventojų pajamų, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu, apmokestinimo tvarką. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra taikomas Lietuvoje ir yra suderintas su GPM įstatymo priede nurodytais ES teisės aktais. 

Kas yra GPM ir kas juo apmokestinama?

GPM (gyventojų pajamų mokestis) yra valstybinis mokestis, kuris yra taikomas visiems šalyje gyvenantiems bei gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Pajamų mokesčio mokėtojais laikomi visi pajamų gavę arba jų uždirbę gyventojai. Taigi, GPM taikomas tiek nuolatiniams, tiek nenuolatiniams šalies gyventojams gaunantiems pajamas Lietuvos teritorijoje. 

Nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) laikomi:

• fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos teritorijoje;
• fiziniai asmenys, kurių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos teritorijoje;
• fiziniai asmenys, kurie mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje nuolat arba su pertraukomis išbūna ilgiau nei 183 dienas per metus;
• fiziniai asmenys, kurie yra Lietuvos piliečiai, bet nėra išbuvę šalyje ilgiau nei 183 dienas, tačiau atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal kitas jų esmę atitinkančias sutartis yra mokamas arba gyvenimo užsienio valstybėje išlaidos yra dengiamos iš Lietuvos valstybės/savivaldybių biudžetų.

GPM apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbamos pajamos: darbo užmokestis, autoriniai bei kito tipo honorarai ir pajamos, kapitalo pajamos. Kadangi dažniausiai GPM yra mokamas nuo darbo užmokesčio- dažniausiai jį VMI sumoka darbdavys. Šį mokestį įmonė privalo deklaruoti už kiekvieną mėnesį iki ateinančio mėnesio 15 dienos. 

Ne darbo užmokesčio pavidalu gaunamas pajamas gyventojai GPM apskaičiuoti bei sumokėti patys. Gaunant papildomų pajamų privaloma pildyti metinę pajamų deklaraciją ir sumokėti VMI GPM iki gegužės 1 dienos.  Pildyti metinę pajamų deklaraciją bei savarankiškai mokėti pajamų mokestį privalo:

• gyventojai, kurių darbo santykių arba kitos pajamos per metus viršija 120 VDU;
• gyventojai, gavę pajamų iš užsienio valstybėje esančių šaltinių;
• gyventojai, kurie transporto priemones pardavė nepraėjus 3 metams po jų įsigijimo;
• gyventojai, laimėję daugiau nei 1000 eurų;
• gyventojai, gavę dovanų daugiau nei 2500 eurų iš šeimos narių;
• gyventojai, užsiimantys ūkininkyste, individualia veikla arba dirbantys pagal verslo liudijimą;
• gyventojai, kuriems turi būti perskaičiuotas pritaikytas NPD;
• ir kitais GPM įstatyme numatytais atvejais. 

GPM taikomos lengvatos

GPM taikomos lengvatos iš apmokestinamųjų pajamų atimant tokias patirtas išlaidas kaip:

• pagal gyvybės draudimo sutartis sumokėtas gyvybės draudimo išmokas;
• į pensijos kaupimo fondus sumokėtas pensijų įmokas;
• už studijas arba profesinį mokymą sumokėtas įmokas;
• iki 2009 metų sausio 1 dienos sudarytų kredito sutarčių būstui statyti ar jį įsigyti palūkanų mokėjimas.

Svarbu paminėti, jog nuo 2022 metų netekusia galios pripažįstama lengvata kuri anksčiau buvo taikoma atsiskaičius už pastatų ar lengvojo automobilio remonto darbus bei/ arba sumokėjus už vaikų priežiūros paslaugas. 

GPM apmokestinamos ir neapmokestinamos pajamos 

Apie neapmokestinamas pajamas kalbama GPM įstatymo 17 straipsnyje. Neapmokestinamomis pajamomis galima vadinti tiek iš vis neapmokestinamas pajamas, tiek dalinai apmokestinamas pajamas. Gyventojui visuomet yra priskirtas vienokio ar kitokio dydžio NPD - neapmokestinamųjų pajamų dydis, priklausantis nuo šeimos sudėties, atlyginimo dydžio ir pan., daugeliui dirbančiųjų atitinkama darbo užmokesčio dalis yra neapmokestinama. 

Neapmokestinamomis pajamomis laikomos šios pajamos:

• įvairaus pobūdžio pašalpos, mokamos tiek darbdavio, pelno nesiekiančių organizacijų, tiek savivaldybės ar valstybės (išskyrus ligos, motinystės ir tėvystės išmokas);
• kompensacijos- už autorinių teisių pažeidimą, už žalą ar nuostolius patirtus dėl karo veiksmų;
• išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis kai tokių sutarčių terminas ilgesnis nei 10 metų;
• pensijų išmokų dalis;
• palūkanos už suteiktas paskolas, vertybinius popierius ir pan.;
• labdara;
• paveldėtos pajamos;
• studentų ir moksleivių stipendijos, pašalpos, valstybės stipendijos;
• ir kt. GPM įstatymo 17 straipsnyje numatyti atvejai.

GPM įstatymo 16 straipsnis nusako apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką. Apskaičiuojant apmokestinamasias pajamas, iš pajamų GPM įstatymo nustatyta tvarka yra atimama:

• neapmokestinamos pajamos;
• pajamos, kurios yra gautos iš veiklos verčiantis pagal verslo liudijimą;
• su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai (nustatyta tvarka GPM įstatymo 18 str.);
• per praėjusius metus parduoto ne individualios veiklos turto įgijimo kaina bei kitos išlaidos susijusios su tokio turto pardavimu;
• per mokestinį laikotarpį gyventojo patirtos išlaidos. 

GPM apskaičiavimas

Gyventojų pajamų mokesčio nuo gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, mokėjimas, permokų grąžinimas bei metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas apibrėžiamas GPM įstatymo 5 skyriaus 27 straipsnyje. 

Visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų, priskiriamų A arba B klasės pajamoms, iki kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo patys arba per įgaliotus asmenis pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti visas gautas pajamas bei sumokėti priskaičiuotą pajamų mokestį. 

A klasės pajamoms priskiriama:

• gautos pajamos iš Lietuvos apmokestinamojo vieneto, užsienio apmokestinamojo vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš ne nuolat Lietuvoje gyvenančio asmens per jo nuolatinę bazę gautos pajamos;
• gautos pajamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, kurios yra susijusios su darbo santykiais, sportinės veiklos pajamomis, palūkanomis, honorarais ir t.t.

B klasės pajamomis laikomos visos A klasei nepriklausančios pajamos. 

Pajamų mokestis nuo A klasės pajamų privalo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į valstybės biudžetą tas pajamas išmokančių asmenų. Tai reiškia, jog šį mokestį nuo darbo užmokesčio paprastai apskaičiuoja įmonės buhalteriai ir yra apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(Darbo užmokestis - NPD) x 20 proc.= GPM

Darbo užmokestis- mokamas atlyginimas “popieriuje”. NPD dydis priklauso nuo atlyginimo dydžio, vaikų skaičiaus ar darbingumo grupės. Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifo dydis- 20 proc. 

Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų deklaruoja, apskaičiuoja bei sumoka pats gyventojas. Deklaruojant bei mokant pajamų mokestį savarankiškai mokestis apskaičiuojamas taip:

Gautos grynosios pajamos x pajamų mokesčio tarifas= GPM

Pajamų mokesčio tarifas dažniausiai 15-20 proc. 

Pabaigai

Per daug metų nemažai keitęsis GPM įstatymas pastaraisiais metais atrodo nusistovėjo. Tai itin svarbus įstatymas apibrėžiantis gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką bei dydį. Svarbu nepamiršti, jog šis įstatymas aktualus ne tik verslininkams, bet ir kiekvienam šalies gyventojui gaunančiam pajamas bei mokančiam gyventojų pajamų mokestį. Taip pat svarbu nepamiršti, jog pagrindinis savivaldybių biudžeto finansų šaltinis yra būtent pajamos iš surenkamo GPM. Savivaldybės yra suinteresuotos kurti bei pritraukti naujų darbo vietų, nes savivaldybėse dirbančių bei gaunančių pajamas gyventojų skaičius daro tiesioginę įtaką galutiniam kiekvienos savivaldybės surenkamam GPM.