Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda būsimi verslininkai prieš steigdami mažąją bendriją, yra labai paprastas: kokius mokesčius reikės mokėti?
Nors internete galima rasti daugybę informacijos apie MB apmokestinimą, praktikoje viskas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dauguma mažųjų bendrijų susiduria tik su keliomis pagrindinėmis mokestinėmis prievolėmis, o jų dydis priklauso nuo įmonės veiklos, pajamų ir to, kaip nariai pasiima uždirbtas lėšas.
Mažosios bendrijos mokamas pelno mokestis
Kaip ir kitos įmonės Lietuvoje, mažoji bendrija moka pelno mokestį nuo uždirbto pelno.
Daugeliu atvejų mažosios bendrijos gali naudotis lengvatiniu 7 proc. pelno mokesčio tarifu, jei atitinka įstatymuose numatytas sąlygas. Įmonėms, kurios šių sąlygų neatitinka, taikomas standartinis 17 proc. tarifas.
Naujai įsteigtoms įmonėms pirmuosius dvejus mokestinius laikotarpius gali būti taikomas ir lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Kokias sąlygas reikia atitikti, kad būtų galima naudotis lengvatiniu pelno mokesčiu?
Norint taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, turi būti tenkinamos šios sąlygos:
- Metinės pajamos neviršija 300 000 EUR.
- Lengvatinio pelno mokesčio taikymo laikotarpiu nepasikeitė įmonės savininkai.
- Įmonės dalyviai atitinka Pelno mokesčio įstatyme numatytus reikalavimus dėl susijusių asmenų ir kontroliuojamų įmonių.
Jeigu visos sąlygos yra įvykdytos, įmonė gali taikyti 7 % pelno mokesčio tarifą. Naujai įsteigtos įmonės, atitinkančios papildomus kriterijus, pirmaisiais dviem mokestiniais laikotarpiais gali pasinaudoti ir 0 % pelno mokesčio tarifu.
Svarbu pažymėti, kad lengvatos taikymui įtakos gali turėti ir akcininkų ar narių dalyvavimas kitose įmonėse. Todėl prieš teikiant metinę pelno mokesčio deklaraciją rekomenduojama įvertinti visą įmonės struktūrą ir įsitikinti, kad visos įstatyme nustatytos sąlygos yra įvykdytos.
PSD (Privalomasis sveikatos draudimas)
Jeigu esate mažosios bendrijos narys, svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais gali atsirasti prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas.
Paprastai PSD reikia mokėti tuomet, kai jokiu kitu pagrindu nesate draudžiamas sveikatos draudimu. Kitaip tariant, jei niekur nedirbate pagal darbo sutartį ir nuo jūsų pajamų PSD įmokos nėra mokamos kitais pagrindais, šias įmokas turėsite mokėti pats.
Jei dirbate samdomą darbą kitoje įmonėje, PSD įmokos jau yra išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo, todėl papildomai jų mokėti dėl narystės mažojoje bendrijoje nereikia. Ta pati taisyklė galioja ir kitais atvejais, kai esate draudžiamas sveikatos draudimu kitu pagrindu.
Todėl prieš steigiant mažąją bendriją ar tampant jos nariu verta įsivertinti savo situaciją. Jei neturite jokio kito draustumo pagrindo, PSD įmokos taps reguliaria mėnesine prievole, nepriklausomai nuo to, ar mažoji bendrija tuo metu uždirba pajamų, ar ne.
Svarbu: PSD mokėjimo prievolė nepriklauso nuo to, ar mažoji bendrija vykdo veiklą ir gauna pajamų. Jeigu nesate draudžiamas sveikatos draudimu kitu pagrindu, PSD įmokas reikės mokėti kiekvieną mėnesį.
PVM (Pridėtinės vertės mokestis)
PVM tampa aktualus tuomet, kai jūsų mažosios bendrijos pajamos pradeda augti. Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21 %, todėl tapus PVM mokėtoju šį mokestį reikia pridėti prie parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos ir sumokėti valstybei.
Jeigu jūsų verslas dar tik pradeda veiklą, registruotis PVM mokėtoju dažniausiai nereikia. Tačiau kai per finansinius metus įmonės apyvarta viršija 45 000 EUR, registracija PVM mokėtoju tampa privaloma.
Kai kurios įmonės PVM mokėtojomis registruojasi ir savanoriškai. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai verslas patiria nemažai išlaidų su PVM arba didžioji dalis klientų yra kitos įmonės.
Prieš registruojantis PVM mokėtoju verta įvertinti savo veiklos pobūdį, klientus ir planuojamą apyvartą. Vieniems verslams tai naudinga nuo pat veiklos pradžios, o kitiems pakanka registruotis tik tada, kai atsiranda tokia prievolė.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
MB nariai taip pat turi deklaruoti ir apmokestinti gautas pajamas gyventojų pajamų mokesčiu.
Koks tarifas bus taikomas, priklauso nuo pajamų rūšies. Skirtingai apmokestinamos lėšos asmeniniams poreikiams, atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį ar paskirstytas pelnas.
Dėl šios priežasties kiekvieną situaciją verta vertinti individualiai, ypač jeigu planuojama reguliariai išsiimti didesnes sumas.
Dividendai
Kai mažoji bendrija uždirba pelną ir nusprendžia jį paskirstyti savo nariams, išmokamos lėšos laikomos dividendais.
Vienas pagrindinių dividendų privalumų yra tas, kad jiems netaikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Skirtingai nei kai kurios kitos gyventojo gaunamos pajamos, dividendai apmokestinami fiksuotu 15 % GPM tarifu, nepriklausomai nuo gaunamos sumos.
Dėl šios priežasties daugelis verslininkų dalį uždirbto ir jau pelno mokesčiu apmokestinto pelno pasirenka išsiimti dividendų forma. Toks pelno paskirstymo būdas leidžia aiškiai planuoti mokestinę naštą ir išvengti didesnių GPM tarifų, kurie gali būti taikomi kitų rūšių pajamoms.
Ar yra kitų mokesčių?
Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gali atsirasti ir papildomų mokestinių prievolių.
Pavyzdžiui, jei bendrija valdo komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, gali tekti mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Jeigu įmonėje dirba darbuotojai pagal darbo sutartis, atsiranda ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai.
Tačiau daugumai smulkių paslaugų, prekybos ar internetinių verslų pagrindiniai mokesčiai dažniausiai apsiriboja pelno mokesčiu, PVM (jeigu taikoma), PSD, VSD ir gyventojų pajamų mokesčiu.
Apibendrinimas
Mažoji bendrija išlieka viena patraukliausių verslo formų Lietuvoje dėl paprasto valdymo ir lankstaus apmokestinimo modelio. Kiek mokesčių mokėsite realiai, priklausys ne tik nuo įmonės apyvartos, bet ir nuo to, kaip organizuosite lėšų išsiėmimą bei verslo veiklą.
Dėl šios priežasties prieš steigiant MB verta pasikonsultuoti su buhalteriu arba įmonių steigimo specialistais. Tinkamai suplanuota struktūra gali padėti ne tik išvengti klaidų, bet ir optimizuoti mokestinę naštą visiškai teisėtais būdais.
